Priešais Kauno pilį ant upės kranto per pusantrų metų iškilę pirmieji du kvartalo daugiabučiai yra keturių ir šešių aukštų. Aukštesniame name įrengta trisdešimt 36–78 kv. m ploto butų, keturių aukštų name – trisdešimt du 40–70 kv. m ploto butai. Pirmųjų aukštų gyventojai turi įrengtas terasas, įsikūrę aukštesniuose aukštuose – erdvius balkonus. Po namais pastatytos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, iš kurių į gyvenamąsias patalpas galima pakilti liftais.

Net 95 proc. ką tik pastatytų butų jau turi šeimininkus. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė šalia upės pastatytas šešių aukštų daugiabutis, iš kurio atsiveria panorama į Nerį ir Kauno pilį.

„Kai prieš kelerius metus pradėjome kurti Piliamiesčio kvartalą, pakrantė priminė nešlifuotą deimantą. Nors nuo jos atsiveria bene gražiausia Kauno panorama, krantinė buvo apleista, apaugusi brūzgynais, sunkiai įžengiama ir beveik nelankoma. Šiandien iš gyventojų susidomėjimo ir būsto paklausos matome, kad miestiečiai entuziastingai priėmė kvietimą istorinei miesto daliai suteikti daugiau gyvybės, todėl ir toliau tęsime pradėtus darbus“, – teigia „YIT Kaustos“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Pastatyti daugiabučiai – tik pirmasis Piliamiesčio plėtros etapas. „YIT Kausta“ po pusmečio planuoja baigti dar du gyvenamuosius namus: 32 butų keturių aukštų namą ir 30 butų šešių aukštų daugiabutį. Trečiuoju etapu numatyta pastatyti dar du daugiabučius su 110 butų. Iš viso per kelerius metus kauniečiams Piliamiestyje bus pasiūlyti 236 nauji butai.

Plėtojant kvartalą tvarkoma ir visa palei sklypą nusidriekusi pakrantės dalis: nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, iš dalies terasinio pylimo suformuotas amfiteatras, kuriame galima prisėsti atsipūsti, pasigrožėti Neries bei senamiesčio panorama į XIV a. pastatytą Kauno pilį – seniausią mūro pilį Lietuvoje.

Naujuosius namus sups privatūs kiemai su žaliosiomis poilsio zonomis, gėlynais ir vaikų žaidimų aikštelėmis.

Statybos ant upės kranto – vienos sudėtingiausių inžineriniu požiūriu, todėl statybos leidimams gauti „YIT Kausta“ užsakymu šalies universitetų mokslininkai atliko įvairius hidrologinius, geologinius tyrimus. Pagal tyrimų išvadas suprojektuotas apsauginis pylimas, patikimai apsaugantis namų kvartalą nuo galimo upės poveikio (potvynių). Iš šio pylimo suformuotas amfiteatras virto poilsio zona gyventojams su panorama į kitame krante atsiveriantį Kauno senamiestį. Vis dėlto užbetonuota upės pakrantė sulaukė daugelio kauniečių kritikos.