Auksiniai Lietuvos laikai

Visuomet energingos bei optimistiškos Bellos pasveikinti susirinko bičiuliai iš įvairiausių – meno, verslo, politikos – sričių. Visus šiuos skirtingus žmones vienija vienas bendras bruožas – meilė bei pagarba žaviajai sukaktuvininkei.

Nors išradingumo žinomai kaunietei niekada netrūko, vis tik smalsu, kodėl gimtadienį Bella nusprendė paminėti būtent tarpukario stiliumi.

"Idėja kilo, kai kalbėjomės su bičiuliais, šauniaisiais "Lithuanian Pub Entry" savininkais Nerijumi ir Vaiva Paškevičiais. Pusiau juokais jiems prisipažinau, kad jau nuo 50-ies nešvenčiu savo gimtadienių. Be to, tikroji jo data – liepos 27-oji, kada visi bičiuliai būna išvažiavę atostogauti. Tai išgirdę, jiedu užsispyrė šiemet suorganizuoti man smagų gimtadienį, o kad svečiams būtų patogiau, surengti jį lygiai mėnesiu anksčiau. Be to, tarp planuotų pakviesti svečių buvo ir kadenciją baigiantis Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, kurį labai gerbiu ir vertinu. Norėjau, kad mano šventė būtų kartu ir atsisveikinimas su juo", – pasakojo B.Shirin. Tačiau aplinkybės, jau organizuojant vakarą ir sukvietus svečius, susidėliojo kiek kitaip – A.Maimonas pranešė buvęs pakviestas į svarbų susitikimą ir nebegalėjo dalyvauti. Galvodama, kaip suktis iš situacijos, moteris prisiminė, su kokiu susižavėjimu jos šviesaus atminimo tėveliai kalbėdavo apie tarpukario laikus. Tada ir nusprendė jų garbei gimtadienį organizuoti būtent šia dvasia.

"Net ir mums gyvenant Izraelyje, kai mano tėvelis pasakodavo apie Lietuvą, niekada nekalbėdavo apie Sovietų laikus – tik apie Smetonos. Jis su nostalgija prisimindavo, kaip linksmindavosi, kaip "Metropolyje" šokdavo pagal D.Dolskio muziką, o Kaunas buvo Mažasis Paryžius. O ir namie tėvelis buvo išsaugojęs senas vinilines plokšteles, susirinkus svečiams klausydavomės jau minėto D.Dolskio, A.Šabaniausko, K.Petrausko, gražiabalsiai mano mama ir brolis dainuodavo ir visa giminė šokdavo. Būtent ši muzika skambėjo per mano gimtadienį", – apie šeimos tradicijas kalbėjo Bella.

Šventės metu auksinius Kauno klestėjimo metus priminė ne vien apranga ir muzika, bet ir pagrindiniai patiekalai – svečiai gardžiavosi "Lithuanian Pub Entry" ruošiamais Požarskio kotletais, sudako kepsniais, bulvių švilpikais.

Gardūs kultūriniai mainai

Tiesa, šventės metu galima buvo paragauti ne tik lietuviams gerai žinomų patiekalų, bet ir žydiškos virtuvės užkandžio – silkės foršmako. Šis, beje, "Lithuanian Pub Entry" meniu nuolatos randamas jau kurį laiką ir parengtas su didele B.Shirin pagalba – ji restoranui atskleidė firminį savo mamos receptą.

Lithuanian Pub Entry" virėjai paruošė specialų meniu, o kai kurie patiekalai pagaminti pagal Bellos mamos receptus.

Pasidomėjus, ar Bella virtuvės paslapčių kartu su mama gamindama maistą, ji su plačia šypsena prisiminė vaikystę: "Manęs, gink Dieve, neprileisdavo prie maisto ruošos – mano rankos buvo skirtos fortepijonui. Mama labai baiminosi, kad įsipjausiu ar kitaip susižeisiu, tad užaugino visai baltarankę. Bet mums gyvenant Kaune, virtuvėje buvo krosnis, ten žiemomis būdavo šilčiausia namų vieta. Prie didžiulio stalo joje ruošdavau pamokas, taigi, matydavau viską, ką daro mama. O kai ištekėjau, ir pati viską mokėjau. Matyt, užteko matyti mamos pavyzdį."

Nors tokie žydiški patiekalai, kaip silkės foršmakas, girdėti, o juo labiau ragauti toli gražu ne kiekvienam lietuviui, pasak Bellos, dviejų tautų virtuvės mažai kuo skiriasi.

"Nežinau, kas iš ko daugiau pasiskolino, bet panašumų tikrai daug, – juokiasi garsi kaunietė, – Litvakiškos virtuvės pagrindas – bulvės, kad ir lietuvių mėgstami plokštainiai iš jų. Žinoma, yra ir ypatingesnių patiekalų, pavyzdžiui, įvairūs cimesai, įdarytos gerklytės."

Moteris prisipažįsta visada svajojusi, kad Kaune veiktų žydiškas restoranas, todėl itin apsidžiaugė, kai idėjoms atviras N.Paškevičius susižavėjo mintimi ir savo restorane pasiūlyti keletą žydiškų patiekalų.

"Daviau dvejų savo mamos patiekalų receptus, belaukiant labai jaudinomės. "Lithuanian Pub Entry" virtuvė paruošė kelias skirtingas foršmako skonių variacijas, kad išrinkčiau geriausią. Paragavusi nenusivyliau – pavyko puikiai" – džiaugėsi Bella.

Leitmotyvas – Kaunas

Gimimo diena neretam tampa ir proga apmąstyti praėjusių metų įvykius, pasiekimus. Ne išimtis ir B.Shirin, kuriai pastarieji metai pamėtėjo labai skirtingų išgyvenimų. "Jie buvo nelengvi. Netekome mano marčios. Po šio įvykio ilgai buvau su šeima, pavyko suteikti jiems stiprybės, dar labiau suartėjome. Be to, baigtas rodyti mano spektaklis (Inos Pukelytės režisiuotas "Shalom, Bellissima!", sukurtas pagal Bellos Shirin gyvenimo istoriją, aut. past.). Tai irgi labai geras etapas, todėl, buvo šiek tiek gaila. Tiesa, spektaklį dar bus galima pamatyti Pakruojyje, mano mamos gimtinėje", – vardijo moteris.

Tačiau Bella neužmiršo ir gražių planų, kurių įgyvendinimo link dirba. "Mano svajonės... Norėčiau, kad mano miestas Izraelyje būtų draugiškas Kauno miestas. Iš pradžių norėčiau, kad bendrautų šių miestų mokyklos, Kaune jau yra tokių, kurios to nori. Dar labai norėčiau, kad kuo daugiau izraeliečių, litvakų atvažiuotų į Kauną, žmonės labiau suartėtų. Man neseniai pranešė, kad pirmąjį metų ketvirtį turistų iš Izraelio atvyko 25 proc. daugiau. Aš buvau laiminga, tarytum laimėjusi milijoną! Nors, norėtųsi, kad daugiau būtų – 100 proc." – svajonėmis dalijosi Bella.

Sukaktuvininkė kvietė visus svečius pasipuošti ir pajusti tarpukario dvasią.

Tiems, kurie domisi B.Shirin veikla, ne paslaptis – Kaunas jos širdyje užima ypatingą vietą. Kaune gimusi, tačiau didžiąją gyvenimo dalį gyvenusi Izraelyje, moteris visą gyvenimą ilgėjosi gimtojo miesto, o dvasios ramybę rado tik čia sugrįžusi. Todėl meilės Kaunui simboliu tapo ir Bellos, drauge su spektaklyje ją įkūnijusia bičiule Olita Dautartaite, lietuvių bei hebrajų kalbomis skaitytos Lea’os Goldberg eilės. Ne atsitiktinai pasirinktas ir poetės eilėraštis iš ciklo "Mano mylima žemė".

"Kiek dar būdama Izraelyje skaičiau apie L.Goldberg, žinojau, kad ta moteris iki mirties ilgėjosi Kauno. O dėl paties eilėraščio, daug metų jį skaitė taip, tartum jis parašytas Izraeliui. Tik atvažiavusi į Lietuvą įsigilinau į jį. Jame yra žodžiai: "Septynios dienos lietaus ir labai mažai saulės." Galvoju, absurdas, Izraelyje juk tokio dalyko nebūna – tai gi apie Kauną! Paskui pradėjau domėtis kritikais, rašiusiais apie jos kūrybą, ir, pasirodo, nemažai yra teigiančių, jog šis eilėraščių ciklas sukurtas apie Žaliakalnį, Kauną. Dabar daug žmonių, besižavinčių jos poezija, atvažiuoja į Kauną, vaikšto jos keliais. Kas ją taip įkvėpė? Juk rašė apie kiekvieną gatvelę, akmenukus rinko iš gatvės, kad jas atsimintų! Lea’os ilgesys Kaunui buvo artimas ir mano patirtims. Todėl nusprendžiau juo pradėti savo gimtadienio šventę", – atskleidė Bella.

Pati didžiausia dovana

Norinčių pagerbti ir pasveikinti Bellą susirinko pilnos erdvios "Lithuanian Pub Entry" patalpos. Tarp svečių – skirtingo amžiaus, profesijų atstovai: politikai, verslininkai, menininkai, kultūros pasaulio atstovai. Aplinkybės, kuriomis su jais susipažino Bella pačios įvairiausios – tai ir "Kaunas 2022" komandos nariai, ir žmonės, kūrę spektaklį "Shalom, Bellissima!", taip pat vaikystės draugė, tėčio giminės bei svečiai iš jo gimtųjų Tryškių. Pasidomėjus, kaip sugeba šitaip stebuklingai kiekviename žingsnyje susirasti draugų, moteris susimąsto: "Pirmiausia, labai svarbu, kad dauguma jų – bendraminčiai, tai labai vienija ir riša. O toliau, nors lietuviškos politikos peripetijų dar tik mokausi, mane ji labai domina. Verslininkai, jei manęs prašo patarimo, tai ir patariu iš visos širdies. Ir, matyt, žmonės jaučia, kad patardama neieškau sau naudos, tiesiog darau tai, nes man patinka, kai žmonėms sekasi."

"Kauno dieną" valdančios bendrovės "Diena media news" akcininkas Mindaugas Mickevičius su žmona Monika žavėjosi neblėstančia Bellos energija.

Gimtadienio metu daugelis svečių aptarė ir labai skirtingas savo pažinties su šventės kaltininke istorijas. Paprašyta prisiminti neįprasčiausią, pati Bella išskiria pirmąjį susitikimą su Kauno kamerinio teatro aktore Edita Niciūte. "Dar 2008-aisiais ėjau atlikti tyrimų į Kauno centrinę polikliniką. Už manęs eilėje laukė graži jauna mergina, o aš poliklinikose visada kalbuosi – taip laikas greičiau praeina, o ir žmonės gali papasakoti apie savo problemas, jiems palengvėja. Su Edita pradėjome kalbėtis, žodis po žodžio, ir aš pasakiau, kad mano tėtis iš Tryškių. Matau, ji tiesiog alpsta – ji irgi iš Tryškių!" – pasakoja Bella. Paaiškėjus tokiai detalei, moterys per minutę pasijuto giminėmis, tada Bella sulaukė, kol Edita baigs vizitą pas gydytoją ir pasikvietė kavos.

"Ji dar juokais man pasakė, kad aš pirma žydė, su kuria susipažino, o aš klausiau, ar nebijojo pas mane į svečius užeiti", – juokėsi Bella.

Šitaip netikėtai užsimezgė Bellos ir Editos pažintis, o kartu atsirado ir Bellos ryšys su jai be galo svarbiais Tryškiais. "Tada susipažinau su mokytoja Rita Masiuliene, Diana Lopaitiene, 2015-aisiais apsilankiau Tryškiuose. Man ten suruošė tokį priėmimą, kurio niekada nepamiršiu. Tai štai ir tie atsitiktiniai susitikimai", – šypsojosi ji.

Atsakydama į klausimą, kas jai būtų pati geriausia gimimo dienos dovana, Bella nesudvejojo. "Man geriausia dovana – kiekvienas žmogus, kiekvienas draugas. Jis ateina su manimi kartu švęsti! Dar didesnė dovana, kai tas žmogus ateina ir pasakoja, kad kažkas, ko jis labai norėjo, jam pasisekė. O jeigu nutiko taip, kad man pavyko jam teisingai patarti arba jis kreipėsi į mane ir jam tai kuo nors padėjo, tai čia išvis fantastiška dovana", – prisipažįsta ji. Gražios šventės emocijų, tikina moteris, dar ilgai neužmirš. "Iš visos širdies sakau, niekada gyvenime neturėjau tokio gimtadienio. Tokie nuostabūs žmonės, taip puikiai viskas paruošta, tokia šiluma mane apsupo – man iš laimės norėjosi žliumbti", – juokėsi Bella.