Darykime, ką geriausiai mokame

„Kaip galime padėti Ukrainai? Tai klausimas, kamuojantis kiekvieną dorą žmogų. Aš pritariu nuomonei, kad kiekvienas, visų pirma, turime daryti tai, ką geriausiai išmanome. Taip, dėstytojomis ir jų mokinėms floristėms pasitarus, kilo idėja ir joms pamėginti sukurti kelias ukrainietiškas karūnas – kaip palaikymo Ukrainai ženklą“, – sako floristikos profesijos mokytoja E.Grėbliauskė.

Feisbuko erdvėse pasirodžiusios nuotraukos su įspūdingomis gėlių karūnomis, kurios yra tradicinis ukrainiečių moterų galvos apdangalas, susilaukė ypatingo dėmesio.

Projekte dalyvavo trys Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokytojos ir trys merginų florisčių komandos. Dirbo kartu, nekonkuruodamos. Kartu su vizažistėmis atliktas kūrybinis darbas studentėms leido išsamiau susipažinti su ukrainiečių kultūra, tradicijomis ir kartu išreikšti palaikymą kovojančiai Ukrainai.

Galvos apdangalai rodo statusą

Merginos konstravo vielinius karkasus, prieš tai apgalvojusios, kaip reikės pritvirtinti natūralias gėles ir kitas medžiagas. Naudojo ne tik vielą, bet ir putplastį, taip pat audinį karkasui aptraukti.

Nusprendė panaudoti gamtines medžiagas, džiovintus, nudažytus augalus sausuolius. Kai užsimanė raudonų aguonų, kurių šiuo metu dar nėra (raudona – ypač dažnai ukrainiečių tautiniuose kostiumuose, jų siuvinėjimo raštuose naudojama spalva), sumaniai išsisuko iš padėties – keletą rožių žiedlapių pervėrusios sagute, kuo puikiausiai išgavo raudonas aguonas primenantį vaizdą.

Ukrainietiškus marškinius teko pasiskolinti. Iš jų matyti, kad išskirtinis ukrainietiškų – ypač moterų – drabužių bruožas yra turtinga dekoratyvinė puošyba, sodrios spalvos. Kaip projekto dalyvėms pasakojo juos mielai paskolinusi ukrainietė Irina, marškiniai moterų aprangoje visuomet buvo svarbiausi – įvairaus kirpimo, trumpesni už sijoną.

Marškinių rankovės puoštos ornamentais viršutinėje dalyje, prie peties, ties alkūne, šalia rankogalio. Siuvinėtų raštų spalvų gama labai įvairi – kaip žydinčioje pievoje. Šie drabužiai vadinami vyšivankomis. Dažnai ant marškinių moterys mėgdavo užsimesti berankovę liemenę, pasiūtą iš tamsaus aksomo, satino, atlaso ar fabrikinio vilnonio audinio. Moterų galvos apdangalai atitikdavo jų amžių ir šeiminį statusą.

Sukurti tradicinę gėlių karūną, patikėkite, yra nelengva užduotis. Reikia turėti ir techninių žinių, ir komponavimo įgūdžių.

Modeliais tapo jauniausios

Floristės domėjosi, kokios būdingiausios ukrainiečių karūnoms spalvos, bet galiausiai apsiribojo tuo, ką rado gėlių parduotuvėse. Kiekviena komanda pasirinko skirtingas spalvų gamas, kad karūnos nebūtų panašios viena į kitą, derėtų prie siuvinėtų marškinių. Kiek laiko užtruko dirbdamos?

„Praktinio darbo buvo apie penkias valandas. Sukurti tradicinę gėlių karūną, patikėkite, yra nelengva užduotis. Reikia turėti ir techninių žinių, ir komponavimo įgūdžių. Floristai geba ir moka tai atlikti profesionaliai, kad karūna būtų ne tik graži, bet ir patogi“, – aiškina mokytoja Evelina.

Sukūrus gėlių karūnas, kilo labai svarbus klausimas – o kam iš visų projekte dalyvavusių florisčių teks garbė jas demonstruoti? Kadangi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre floristikos paslapčių mokosi ne viena merginų grupė, laimė tapti modeliais teko trims jauniausioms merginoms, atėjusioms į centrą mokytis po 11-os klasių.

„Jaunos, netekėjusios. Ir Ukrainoje gėlių karūnas pagal tradiciją dėvėdavo jaunos, nesusituokusios moterys, kad parodytų savo tyrumą. Šių dienų kontekste gėlių karūnos – Ukrainos palaikymo simbolis, – reziumuoja E.Grėbliauskė, netrukus merginų darbais pasidalijusi ir savo socialinėje paskyroje. – Norėjosi, kad toji graži žinia: prisidėkime prie Ukrainos kovos savo gražiais darbais ir tuo, kuo galime, pasklistų kuo plačiau.“

Kūrybiniams floristų darbams vadovavo floristikos profesijos mokytojos Erika Pratapienė, Evelina Grėbliauskė, Jolita Jaciunskienė, Kristina Baronienė. Vizažistų komandos vadovė – vizažo profesijos mokytoja Irma Baltrušaitienė.