Ankstyvi ženklai

Įpusėjus pavasariui žmonės nėrė rankas maldai, kad tik nesikartotų praėjusių metų vasaros scenarijus – varvantys stogai, pažliugę dirvonai ir šiugždantys lietpalčiai vietoje besiplaikstančių suknelių.

Atrodo, Aukščiausiasis išgirdo – liūtys, griaustiniai ir žaibai, būdingi gegužės pabaigai, žemę drebino balandį, o visus gamtos reiškinius paankstino mėnesiu. Taigi, šiemet į Lietuvą anksčiau atėjo ne tik pavasaris, bet ir vasara – praėjusią savaitę termometro stulpelis šoktelėjo iki 30 laipsnių Celsijaus ir kaip reikiant pačirškino po žiemos ant liemens susikaupusius riebalus. Planuojantieji atostogas trina rankas – karščiai gimtinėje nė per laipsnį nenusileidžia Antalijai ir gerokai lenkia Barseloną, kur oras įšilęs vos iki 22 laipsnių.

Žemdirbiai tradiciškai griebiasi už galvų ir baiminasi, esą vėl bus prastas derlius. Klimatologai ramina – dirvožemis pakankamai drėgnas, gruntinio vandens gausu dar nuo praėjusių metų liūčių, įvairių kultūrų vegetacijos pradžia ankstyvesnė, todėl ūkininkai gali tikėtis geresnio derliaus. Žinoma, tuo atveju, jei kaitros neužsitęs per ilgai ar neprasidės liūtys.

Keičia braškių kainas

Braškių augintojai skundžiasi – uogynuose beveik nėra ko skinti.

"Tokio karšto sezono nepamenu, – rankomis skėsčiojo ūkininkas iš Kauno rajono, savo braškes į vadinamąjį 25-mečio turgelį vežantis jau ne pirmus metus. – Ne dėl lietaus jaudinuosi, kurio jau daugiau nei savaitę nebuvo. Bėdų bus dėl tų dienų, kai termometras kilo iki 30 laipsnių karščio. Kerai išsilaikė, bet uogos paprasčiausiai iškepė."

Kokios įtakos karščiai turės braškių sezonui ir kainai? Uogas auginančio ir jas pardavinėjančio vyro teigimu, kaina gali kristi, o braškių sezonas gali būti trumpesnis nei įprastai.

Geriausi metai braškininkams tie, kai orai būna vėsesni ir lietingi. Tuomet braškės noksta lėčiau, jų derėjimas išsitęsia į ilgesnį periodą.

"Tada ir kainas galime laikyti aukštesnes", – paskutinį 1 kg krepšelį, už kurį prašė 5,5 euro, į pavėsį stūmė pašnekovas. Paklaustas, ar gegužės karščiai pasmerkė braškes, ūkininkas ramino. Bent pusantro mėnesio vienomis mėgstamiausių uogų bus galima mėgautis net ir per karščius, mat rudeninę veislę ūkininkas pasodino prieš kelias dienas.

Artūro Morozovo nuotr.

Stulbinantys karščiai

Pasak klimatologų, paskutiniai du gegužės dešimtadieniai šiemet sausesni ir šiltesni nei įprastai maždaug 1–2 laipsniais, o paskutinio pavasario mėnesio karščiai stebina net ir specialistus.

Panašių kaitrų per pastaruosius 50 metų užfiksuota vos du kartus – 1993 ir 2013 m., kai laikotarpiai be kritulių tęsėsi nuo gegužės pradžios iki pat birželio vidurio.

"Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra neįprasta. Buvo neįprastas balandis – antras pagal šiltumą per beveik 60 metų. Atrodo, kad tokia pat bus ir gegužė – viena šilčiausių", – kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.

Gegužės kaitros – geros vasaros pranašas? Nors artimiausiu metu temperatūra šalyje prilygs tropikų karščiams, klimatologai su tolesnėmis prognozėmis neskuba, vis dėlto tiki, kad birželis šiemet gali būti šiltesnis. Paprastai pirmojo vasaros mėnesio diapazonas, anot specialistų, būna platus – pasitaiko ir apie 14–15 laipsnių, ir 17–18. Be to, krituliai birželį jau dažniau sutinkami ir kur kas gausesni nei gegužę. Jų iškrenta apie 60–70 mm. Pirmasis vasaros mėnuo pasižymi dažnomis perkūnijomis, formuojasi kamuoliniai lietaus debesys, atsiranda palankios sąlygos pasiekti troposferos ribas.

"Tikėtina, kad šiltesnė nei įprastai bus ir liepa. Tuo metu rugpjūtis – artimas ankstesniųjų metų rodikliams. Bet kokiu atveju, tai tik tendencijos. Tiksliai galime kalbėti apie artimiausių kelių dienų prognozes, bet ne apie mėnesių", – užbėgti įvykiams už akių neskubėjo klimatologas.

Sezonas – birželį

Nelauktai šoktelėjusi temperatūra kaip reikiant pakaitino miestiečių pėdas, kurias šie skubėjo vėsinti įvairiuose vandens telkiniuose.

Kas sodo tvenkinyje, kas Baltijos jūroje, kas miesto paplūdimiuose. Savaitgalį Lampėdžių karjero krantus nugulė šimtai kauniečių. Panašus vaizdas buvo ir Pažaislio vienuolyno pašonėje, prie Kauno marių.

Nelauktai šoktelėjusi temperatūra kaip reikiant pakaitino miestiečių pėdas, kurias šie skubėjo vėsinti įvairiuose vandens telkiniuose.

Anot Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistų, oficialus paplūdimių atidarymas bus skelbiamas birželio 1 d. ir tęsis iki 15 d. Oficialiai Kaune veikia Panemunės, Kauno marių 1-asis, 2-asis ir Lampėdžių paplūdimiai. Pastaruosius tris prižiūri savivaldybės administracija. Juose vykdoma paplūdimių priežiūra: perdažomos persirengimo kabinos, suoliukai, gelbėjimo stotis ir informaciniai stendai, atliekama profilaktinė dezinfekcija, išvalomi maudyklų dugnai. Paplūdimių teritorija pažymima ženklais, maudyklos – plūdurais. Paplūdimiuose sezono metu budi gelbėtojai.

Šiemet Kauno mieste bus tiriama visų keturių oficialių paplūdimių vandens kokybė – maudymosi sezono metu bus paimti aštuoni mėginiai kas dvi savaites. Pirmasis mėginys į specialistų rankas papuolė gegužės 29 d.

Beje, šiemet žadamos net kelios naujovės. Vadovaujantis pakeista higienos norma, nuo šio sezono bus atliekami ir paplūdimių smėlio parazitologiniai tyrimai, o į Kauno marių 2-ajį paplūdimį kauniečiai galės eiti su savo keturkojais augintiniais.

Artūro Morozovo nuotr.

Atsargiai – saulė

Karščiai – apgaulingas pavojus sveikatai, ir jei vieni atsiperka kefyro kaukėmis ant veido, kiti priversti kreiptis į medikus pagalbos.

Karštomis dienomis žmogaus organizmas bando atvėsti prakaituodamas, todėl tirštėja kraujas, pasunkėja širdies darbas, sumažėja ir mineralinių medžiagų, būtinų normaliai širdies veiklai. Todėl gali pablogėti savijauta tų žmonių, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos specialistės Karolinos Vaikšnoraitės, tai buvo jaučiama ir praėjusį savaitgalį. Priimamajame buvo kiek daugiau nei įprasta miestiečių, besiskundžiančių širdies veiklos sutrikimais.

"Žmonių, patyrusių saulės ir šilumos smūgį, nebuvo", – trumpai karštąjį savaitgalį apžvelgė LSMU ligoninės Kauno klinikų atstovė.

Planuojama, kad karščiai laikysis dar bent kelias dienas. Keli patarimai, kaip juos ištverti: ilgą laiką būnant karštoje ir saulėtoje aplinkoje vartoti daug skysčių, valgyti daugiau skystų ar lengvai virškinamų produktų, vaisių ir daržovių, vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, dėvėti šviesius, laisvus, natūralaus audinio drabužius ir būtinai galvos apdangalą, riboti buvimo karštoje aplinkoje trukmę, vengti tiesioginių saulės spindulių tarp 11–15 val.

Pavojus miškams

Lietuvoje laikantis karštiems ir sausiems orams, gaisringumas kai kuriuose miškuose pasiekė stichinį lygį.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, aukščiausios penktos klasės gaisrų pavojus nustatytas Trakų, Alytaus ir Veisiejų bei dalyje Prienų urėdijų miškų.

Dar apie penkiolika miškų urėdijų vyrauja ketvirtos klasės gaisringumo pavojus, beveik visoje likusioje šalies teritorijoje – vidutinis trečios klasės gaisringumo pavojus.

Poilsiaujančiuosius gamtoje ugniagesiai įspėja, kad būtina laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio.

Draudžiama miške mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas, palikti stiklo šukes ir kitas šiukšles. Laužus kūrenti galima tik tam skirtose vietose, išvykstant būtina jį užgesinti, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu.

Jei ugnies įveikti nepavyksta, reikėtų nedelsiant skambinti skubios pagalbos telefonu 112 ir iš miško eiti prieš vėją.

Šaltinis: BNS