Ore sklandantis šiltų bandelių kvapas ir balta pieno puta - legendinis centrinio fontano pašonėje prisiglaudęs „Pieno baras“ vėl laukia miestiečių. „Bandelę su cinamonu ar lašinukais?

O gal lėkštę saldžios sriubos su plakta grietinėle?"- išvydusios šventiškai nusiteikusių miestiečių būrelį antradienio vidudienį iš už prekystalio šypsojosi naujai duris atvėrusio, senojo „Pieno baro“ darbuotojos.

Dieviškas pyrago kąsnis

Glostydamas pilvą garbaus amžiaus vyras paprašė dviejų bandelių su dešrele, eilėje nekantriai trypčiojęs pirmokėlis pirštu bedė į vaniliniu cukrumi apibarstytus keksus. Darbinį kostiumėlį taisydama šviesiaplaukė atidžiai žvalgėsi į salotas.

„Kaip skaniai viskas atrodo“, - nuostabos neslėpė kaunietė Gitana. Išgirdusi, kad „Pieno baras“ grįžo į senąsias patalpas, trijų vaikų mama su jauniausiuoju sūnumi Aidu mokslo metų pradžią nusprendė paminėti būtent čia.

 „Vaikystėje bare praleidau daug laiko. Regis, dar jaučiu pynutės su razinomis ir šilto pieno skonį“, - uosdama iš virtuvės sklindančius kvapus šypsojosi Gitana. Norėdama prisiminti vaikystę, tądien moteris susigundė aviečių skonio pieno kokteiliu. Į penktą klasę įžengęs sūnus Rugsėjo 1-ąją šventė skanaudamas marcipanais ir džemu gardintas bandeles.

„Pieno negeriu - dėl manęs jo gali nebūti. Bet obuolių pyrago skonis tikrai dieviškas“, - nuo lūpų kampučių valydama trupinius šyptelėjo kaunietė Julija. Seniesiems laikams nejaučianti ypatingos nostalgijos, o į „Pieno barą“ užsukusi visiškai atsitiktinai, po dviejų pyrago gabalėlių ir bandelės su vištiena, moteris prasitarė į „Pieno barą“ užsuksianti kur kas dažniau.

Šventei - šimtai bandelių

Rugsėjo 1-osios šventei „Pieno baro“ darbuotojos paruošė apie pusę tūkstančio įvairiausių bandelių: įdarytų lašinukais, vištiena, dešrelėmis, marcipanu, džemu, sezamo sėklomis, cinamonu ir aguonomis.

„Žinau, kad pirmiausiai neliks marcipaninių bandelių. Jas labai mėgsta ir mažieji, ir garbaus amžiaus miestiečiai“, - žvelgdama į saldžiųjų pagundų padėklus šyptelėjo „Pieno baro“ direktorė Danutė Černiuvienė. Visos saldžios bandelės čia kainuoja 1,2 Lt. Dvigubai daugiau sumokėsite už dar šiltą keksą su razinomis. Sočiosios - bandelės su mėsa - kainuoja 3 Lt.

„Mūsų kepiniai natūralūs, be jokių priedų. Deja, tenka konkuruoti su masine produkcija, - atsiduso nuo 1993 metų „Pieno barui“ vadovaujanti moteris - Ne kartą teko matyti miestiečius, kurie nusiperka pas mus arbatos stiklinę, o iš krepšelio traukia „pūstas“ prekybos centruose pirktas bandeles.“

Prieš dešimtmetį „Pieno bare“ skanauto rūgpienio su bulvėmis jau nerasite, tačiau galėsite paskanauti omletu su rūkyta šonine, silke su grybais, tikru bulvių plokštainiu ir cepelinais. „Mūsų bare kainos nedidelės. Taikomės prie klientūros“, - tiesdama valgiaraštį tikino direktorė.

Bandelės vilioja užsieniečius

Kol kas baltos „Pieno baro“ sienos tuščios. Tačiau jau netrukus čia kabės įvairios nuotraukos.

„O štai šioje vietoje bus didžiulis, senus laikus menantis foto tapetas“, - ranka modama į vieną iš sienų kalbėjo D.Černiuvienė. Virš baro durų greitu metu atsiras iškaba, primenanti, kad šioje vietoje galima paragauti skaniausių pieno kokteilių ir bandelių.

D.Černiuvienė vylėsi, kad prieškario ir pokario laikotarpiu klestėjusi vieta vėl susigrąžins populiariausiosios vardą, o klientų skaičiumi galės konkuruoti su senąja „Spurgine“ ir kitomis miesto įžymybėmis.

„Bent jau kol kas, mus labiau vertina užsieniečiai. Nusiperka vokiečiai penkias bandeles su cinamonu, suvalgo, vėl ateina ir stebisi iš kur toks skonis“, - šyptelėjo moteris. Be kitakalbių, dažniausiai baro duris varsto mamos su vaikais ir garbaus amžiaus miestiečiai. Studentai, anksčiau buvę vieni aktyviausių baro klientų, dabar mieliau suka į „Akropolį“.

„Visai neseniai ir aš apsilankiau tame gigante. Judesys ten verda. Bet pas mus geriau“, - apsilankyti „Pieno bare“ kvietė D.Černiuvienė.