Naujas akcentas

Liepos 15-ąją, minint „Žalgirio“ mūšio dieną – jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų pergalę prieš Kryžiuočių ordiną – Kaunas nusprendė pažymėti taip pat išskirtiniu akcentu. Būtent šią dieną atidengtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas.

5 metrų aukščio ir 3 tonas sveriantis monumentas kauniečius ir miesto svečius pasitinka Ramybės parko prieigose, ties Vytauto prospekto ir Miško gatvės sankirta.

„Aleksandras Jogailaitis įnešė reikšmingų pokyčių puoselėjant valstybingumą, išsaugant ir įtvirtinant lietuvių kalbą. Istoriniuose šaltiniuose minimas jo rūpestis Kauno parapija bei Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Jo tėvas, LDK valdovas Kazimieras Jogailaitis, Kaunui yra suteikęs vieną seniausių privilegijų, kuria patvirtino ir praplėtė miesto teises“, – kunigaikščio svarbą pažymėjo šventės organizatoriai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda vaizdo sveikinimu taip pat kreipėsi tiek į kauniečius, tiek ir monumento autorius ir padėkojo už istorijos puoselėjimą.

Ukrainoje nulietas kūrinys ne tik taps puošmena, bet ir praturtins mūsų suvokimą apie istoriją.

„Paminklas kunigaikščiui Aleksandrui Jogailaičiui ne tik papuoš Laikinąją sostinę. Jis primins visiems apie iškilią istorinę asmenybę. Būtent su Aleksandru galime sieti sparčią šalies raidą po garsiosios „Žalgirio“ mūšio pergalės. Jam teko užduotis stiprinti valstybingumą, skatinti teisės ir rašto kultūros plėtrą, ugdyti miestų savivaldas. Aleksandras gynė Europos civilizacijos vertybes. Neabejoju, kad atidengiamas paminklas žadins domėtis Aleksandro Jogailaičio epocha, Lietuvos istorija“, – kreipimesi kalbėjo G. Nausėda.

„Ši diena ypatinga, kai Lietuva su Lenkija prisimena istorinę pergalę. Simboliška, kad šią dieną Kaunui įteikiama karališka dovana. Mūsų miestas visada buvo tikras patriotiškumo židinys, todėl čia laukiami ir vertinami istoriniai ženklai. Ukrainoje nulietas kūrinys ne tik taps puošmena, bet ir praturtins mūsų suvokimą apie istoriją“, – paminklo atidarymo šventėje kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Siekis išsaugoti istoriją

Išskirtinės asmenybės išskirtinis paminklas Kaunui nieko nekainavo, jį miestui padovanojo kultūros mecenatas dr. P. Kiznis. Vietą jai praėjusių metų pabaigoje išrinko patys kauniečiai. Tąkart internetinėje apklausoje iš 1,3 tūkst. respondentų daugiau kaip pusė balsavo už Ramybės parko prieigas Miško gatvės ašyje.

„Lietuvos istorijos išsaugojimas yra kartų klausimas. Tai – kiekvienos kartos darbas. Mūsų istorija mėtyta, vėtyta per negandas, kniedyta laiku, bet perduodama iš kartos į kartą. Ta istorinė atmintis ir yra didžiausia vertybės, nes kartu tai kuria ir mūsų valstybę“, – kalbėjo  dr. P. Kiznis.

Simboliška ir tai, kad paminklas įkurdintas būtent Vytauto prospekte. Mažai kas žino, kad kunigaikščiui Aleksandrui vardas suteiktas taip pagerbiant jo senelio Jogailos pusbrolį, mat krikštydamasis Vytautas Didysis buvo priėmęs krikščionišką Aleksandro vardą.

Pirmieji vertinimai

Į Paminklo atidarymo šventę susirinkę miestiečiai išsakė ir pirmuosius vertinimus. Pasak kauniečių, verta puoselėti istoriją.

„Kiekvienas šalies valdovas turėtų atrasti vietą ir būti įamžintas. Tai skatina domėtis, ieškoti, ginčytis ir taip atrasti tiesą. Man labai patinka, kad Kaune atidengtas toks paminklas“, – savo nuomonę išsakė ponia Gražina.

„Paminklas turi labai daug detalių, kurias tikrai apžiūrėsiu įdėmiau. Pirmiausia į akis pateko Aleksandro veidas, jame matau ir susirūpinimą, ir atsakomybę, ryžtą. Pats apsiaustas ir visokiomis detalėmis puoštas. Dar būtų smagu įskaityti, kas knygoje parašyta. Manau, kad jis tikrai taps traukos objektu“, – savo vertinimą pateikė šventėje sutiktas Darius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Laukė nelengvas darbas

Bronzinę istorinės asmenybės skulptūrą Ukrainos sostinėje Kyjive išliejo skulptoriai Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas, sukūrę dešimtis darbų gimtinėje ir įvairiuose Europos miestuose. Vienas jų – Vyčio skulptūra „Laisvės karys“ prie Kauno pilies – jau seniai pelnė kauniečių ir miesto svečių simpatijas. Skulptoriai neslėpė – Lietuva jiems tapo antrąja tėvyne.

„Nuo idėjos iki paminklo pastatymo praėjo beveik dveji metai. Tiek laiko Ukraina kovoja su Maskvos okupantais. Dirbti tokiomis sąlygomis labai sunku. Nuolatinis apšaudymas, elektros energijos tiekimo nutraukimas ir gyventojų psichologinė bei moralinė būklė neleido greitai įgyvendinti projekto. Tačiau, mano nuomone, šis darbas tapo dar vertingesnis ir įgavo papildomą prasmę.

Šis darbas tapo dar vertingesnis ir įgavo papildomą prasmę.

Su lietuviais turime labai panašų mentalitetą, artimas tradicijas ir kultūrą. Turėjome bendrus karalius ir kunigaikščius. Savo darbams skiriame daug dėmesio, visada atidžiai ir kruopščiai studijuojame nagrinėjamą temą, bendradarbiaujame su autoritetingais istorikais ir specialistais. Dėl to mūsų darbai turi ir istorinę vertę“, – kalbėjo vienas skulptūros autorių O. Sydorukas.

Jis pasakojo, kad kunigaikščio paminklas buvo sudėtingesnė užduotis nei 2018 m. Kaunui sukurtas „Laisvės karys“.

„Aleksandro Jogailaičio paminklas – labai sudėtingas inžinerinis statinys. Pagrindinė užduotis – sumaniai ir įdomiai išdėstyti visas detales. Istorinė Aleksandro figūra reikalauja daugybės skirtingų elementų, kurie galėtų papasakoti šios legendinės asmenybės istoriją.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kunigaikščio apsiaustas suteikia kompozicijai įdomumo ir neįprastumo. Tokio nesu matęs niekur kitur pasaulyje. Techniškai tai labai sudėtinga, tačiau suteikia kompozicijai dinamiškumą ir originalų siluetą. Apsiaustą pučiantis Baltijos vėjas pabrėžia jo meilę Lietuvai. Ne mažiau iššūkių kėlė ir šarvai. Jų proporcijos skiriasi nuo žmogaus, o perkėlus ant didesnio dydžio figūros šie niuansai tampa pastebimesni. Norint, kad šios proporcijos atrodytų natūraliai, tenka ilgai eksperimentuoti ir ieškoti tinkamo sprendimo“, – apie proceso eigą pasakojo O. Sydorukas.

Monumento įrengimo projektą parengė architektas Kęstutis Mikšys.