- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šūviai ištuštėjusiame mieste. Prie bankomatų ir degalinių – eilės. Oro uostas neveikia, dirba tik mažosios parduotuvėlės. Taip situaciją Almatoje apibūdino Kaune gyvenantis, bet daug laiko Kazachstane praleidžiantis vyras.
Visur aidi šūviai
Statybos sektoriuje vadovaujamąsias pareigas užimantis vyras į Almatą iš Lietuvos atskrido gruodžio 28 d. Tada dar viskas buvo ramu, kol pirmomis Naujųjų metų dienomis viename miestų prasidėjo taikūs protestai.
„Tada piketai prasidėjo ir pas mus Almatoje. Visus šiuos įvykius dar buvo galima stebėti internetu“, – pasakojo vyras.
Galų gale viskas išsirutuliojo iki to, kad gatvėse nuolat aidėjo šūviai, suirute pasinaudoję plėšikai šlavė parduotuves, grobė bankomatus, o valdžia paskelbė apie į šalies gerovę nusitaikiusius „teroristus“ ir jėgos struktūroms davė leidimą į įtartinus asmenis šauti be jokio perspėjimo.
Anot kauniečio, sklinda kalbos, kad morgai perpildyti civilių gyventojų, daugiausia – senyvo amžiaus, bet neva yra ir vaikų, kūnais su šautinėmis žaizdomis galvose, krūtinėse. Vieni, kaip manoma, nušauti iš pravažiuojančių automobilių, kitus patykojo snaiperiai. „Niekas nežino, kas šaudo. Šaudo ir į niekuo dėtus žmones“, – kalbėjo lietuvis.
Mėlynosios beretės vadinamuosius teroristus pliekia iš eilės. Išėjai vaistų nupirkti ar batono – ir jau negyvas.
Dėl suirutės šalyje Kazachstanas kreipėsi pagalbos į kaimynus. „Kazachai atsisakė žudyti. Buvo iškviesti tvarkdariai rusai ir baltarusiai. Mėlynosios beretės vadinamuosius teroristus pliekia iš eilės. Išėjai vaistų nusipirkti ar batono – ir jau negyvas. Bet valdžia sako, kad rusų kariai nieko nedaro, kad patys save žudome“, – vyraujančias nuotaikas nusakė pašnekovas.
„Šiandien važiavau į darbą, vakar irgi buvau. Visur aidi šūviai. Negaliu nevykti į darbą, nes į biurą jau susirinko dešimt žmonių. Blokuojamas internetas, yra bėdų dėl telefono ryšio. Kaip vadovas turiu nuvažiuoti ir aiškintis, kokių kas turi klausimų. Užsakovų atstovai nustebę, kad mes dirbame. Bet reikia laiku baigti objektus, nes ir taip vėluojame dėl kovido ir t.t. Aišku, daug projektų nukėlėme į priekį“, – penktadienį telefonu pasakojo lietuvis.
Scanpix nuotr.
Jis negali likimo valiai palikti bendradarbių ir pradėtų projektų. Liktų, kol praskaidrės situacija, bet šios savaitės pabaigoje dėl šeiminių aplinkybių bent trumpam turi grįžti namo.
„Šiuo metu išskristi yra be šansų. Iš miesto išvažiuoti irgi nesaugu. Sako, kad bet ką gali nušauti. Namuose Almatoje, darbe jaučiuosi saugiai. Aišku, buvo pora momentų... Kai vaikštinėjau prie namų, kažkas buvo paleidęs porą dūminių granatų… Siera kvepia, daug dūmų... Gerai nepažįstant vietovės, pro dūmus labai sunku orientuotis“, – kalbėjo vyras. Anksčiau jo kelionė į darbą trukdavo pusantros valandos, dabar dėl ištuštėjusių gatvių pakanka dešimties minučių.
Buldozeriu į vitriną
Pašnekovas buvo liudininkas, kaip nežinomų asmenų vairuojamas buldozeris taranavo vitriną. „Sunku pasakyti, kas ten tokie įvažiavo. Nebūtinai plėšikai. Gali būti ir tos pačios valdžios užsakymu, kad parodytų, jog yra teroristų. Abejoju, kad tie, kurie kovoja už laisvę, važinėtų su traktoriumi. Paprastas plėšikas irgi neieškos traktoriaus, kad įvažiuotų į pastatą“, – svarstė vyras.
Geidžiamas grobis pastarosiomis dienomis – bankomatai, nors juos grobti yra beprasmiška. „Esu matęs vaizdų, kaip plėšikai neša prisiėmę suknelių po 5 eurus. Čia tas pats, kaip laužtis į „Lidl“ dėl Kijevo kotletų. Iš parduotuvių daugiausia vagia pigias prekes. Niekas neima nieko prabangaus. Yra momentų, kur nėra logikos“, – kalbėjo kaunietis.
Nežinomiems asmenims nuniokojus bankomatus, sutrikus interneto ryšiui, vietos gyventojai ir Kazachstane esantys lietuviai nebegali išsigryninti pinigų. (AFP nuotr.)
Šūviai girdisi visoje Almatoje, visuose jos rajonuose, bet plėšikai pačius prestižiškiausius ir brangiausius kažkodėl aplenkia. Galbūt plėšikai yra ne vietiniai, nesiorientuoja.
Jis pats gyvena prabangiame kvartale, ten – apsaugota teritorija, bet tenka važiuoti ir į kitas miesto dalis. Beje, vienas bendradarbis, anksčiau didžiavęsis, kad gyvena labai saugiame rajone, prasidėjus šiai suirutei automobilį rado suvarpytą kulkų.
Lietuvis perpasakojo kito pažįstamo susidūrimą su grupuote, besiskelbiančia, kad kovoja už tautos teises: „Įsiveržė į namą žmonės su ginklais. Tikrino visų dokumentus, ieškojo policininkų. Liepė užsidaryti namuose. Bendradarbis vietoje dokumento išsitraukė krūvą pinigų, bet tie pradėjo juoktis: nereikia, rodyk dokumentą.“
Kalba, kad eis iki galo
„Žmonės nežinioje. Laukiame, kada bus atkurtas ryšys“, – kalbėjo lietuvis. Iš pradžių tikėjęsis, kad suirutė greitai baigsis ir bus išvengta žmonių aukų, dabar mano, kad žūčių gali būti dar daugiau.
Kazachstanas – ne Baltarusija. Vieną nužudyk, tave pasmerks 500 ar 1 000 jų giminaičių, ir tau gyvenime nebus vietos.
„Kazachstanas – ne Baltarusija. Vieną nužudyk, tave pasmerks 500 ar 1 000 jų giminaičių, ir tau gyvenime nebus vietos. Žmonės čia labai šeimyniški, savą reikia užstoti. Nežinau, kaip viskas pasisuks, kai paaiškės, kiek žmonių žuvo. Dar ne visi tikriausiai žino apie žuvusius artimuosius. Sūnus, brolis kol kas tiesiog nepaskambino. Ryšio nėra, niekas nežino, kur jis. Kai viskas paaiškės, gali būti realiai karšta. Kazachai sakė, kad eis iki galo“, – situaciją ir nuotaikas bandė nupasakoti vyras.
Kalbėdamas apie neramumų pradžią, jis užsiminė apie didžiulę šalyje įsivyravusią nelygybę.
„Supraskite, čia daugybė žmonių, kurių mėnesio atlyginimas už sunkų darbą yra vos 100 eurų. Nors tą 100 eurų galima per dieną pravalgyti. Čia labai didžiulis atotrūkis tarp žmonių pajamų. Arba gyvena skurde, arba yra turčiai. Fiksuojami pelnų rekordai, milijardais, bet paprastiems žmonėms jokių premijų, nieko. Kai kurios bendrovės pakėlė atlyginimus, bet tik kai kurios. Visi buvo pripratę, kad žmonės dirba už grašius, bet dabar situacija paaštrėjo“, – kalbėjo kaunietis.
Kaip jam, verslui atsilieps, jeigu pasikeis valdžia? „Man svarbu stabilumas. Man blogai tokios revoliucijos, neramumai. Bet dėl tautos... Blogiau jiems, nei buvo iki šiol, tikriausiai jau nebus“, – svarstė pašnekovas.
Neramumų Kazachstane poveikis Lietuvos verslui
Verslo atstovai sako, kad Lietuvos eksportuotojams neramumų krečiamame Kazachstane problemų kol kas kilo nedaug – didesnio poveikio šalies eksportuotojai pajusti neturėtų. Tiesa, vežimų bendrovės nerimauja dėl šioje šalyje įstrigusių savo darbuotojų.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius sako, kad Kazachstanas Lietuvai yra svarbus ekonominis partneris, tačiau pastarųjų dienų įvykiai pasiuntė signalą apie šalies rizikas. Jis teigė girdėjęs apie keletą atvejų, kai Lietuvos verslui Kazachstane pastarosiomis dienomis kilo problemų dėl atsiskaitymų ir prekių judėjimo. „Man buvo žinomi atskiri atvejai, kad ten ir bankiniai atsiskaitymai buvo užstrigę, ir prekių judėjimas šiek tiek buvo užstrigęs, – sakė R.Varkulevičius. – Supratau, kad tai nelabai didelės sumos, bet jos buvo.“ Pasak R.Varkulevičiaus, sužinoti daugiau informacijos nėra galimybių dėl ryšio sutrikimų.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas teigė, kad kol kas procesų Kazachstane poveikis Lietuvos eksportuotojams minimalus, o su didesnėmis problemomis susiduria tik transporto sektorius.
„Nemanau, kad šių dienų įvykiai galėtų reikšmingai paveikti eksportuotojų finansinę būklę, nes tikimasi, kad tai daugiau yra laikinas epizodas, kelių dienų procesai, kurie turėtų aprimti ir galbūt vėliau peraugti į kokią nors diskusiją“, – kalbėjo M.Dubnikovas. Jo nuomone, įvykiai Kazachstane neturėtų tapti ilgalaike problema ir nutraukti eksportą iš Lietuvos.
Šioje šalyje įstrigę tolimųjų reisų vairuotojai greitai nebegalės maisto įsigyti net turguje, kurie dar veikia ir priima grynaisiais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvos eksportas į Kazachstaną (įskaitant ir reeksportą) siekė 320,1 mln. eurų, vien tik lietuviškos kilmės eksportas – 37,3 mln. eurų.
Transporto įmonės kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, prašydamos diplomatinės pagalbos padedant saugiai iš Kazachstano sugrįžti tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, įstrigusiems šalyje ir pasienio kontrolės punktuose, kur nebeveikia muitinių sistemos. Dėl šių priežasčių jie negali saugiai sugrįžti į Lietuvą.
Penktadienį išplatintame Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kreipimesi teigiama, kad Kazachstano regione gali būti įstrigę bent keliasdešimt vilkikų vairuotojų.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tolimųjų reisų vairuotojai, tarp kurių – darbuotojai iš Lietuvos ir ne ES šalių, vežantys krovinius į Kazachstaną ir per šią šalį į Kirgiziją, Uzbekistaną, Tadžikistaną, atsidūrė pavojingoje situacijoje dėl masinių neramumų šiame regione.
Pasak jo, transporto įmonių vadovai ryšį su ten įstrigusiais vilkikų vairuotojais gali palaikyti tik epizodiškai – kai jiems pavyksta rasti laidinį telefoną ir iš jo paskambinti į Lietuvą, tačiau tokių galimybių pasitaiko retai. Šie žmonės susiduria ir su kitais sunkumais – maisto, grynųjų pinigų trūkumu, baime pajudėti iš esamos vietos, negali kreiptis pagalbos dėl ribojamo interneto ir mobiliojo ryšio, neveikia bankai, bankomatai, grynųjų pinigų siuntimo sistema.
„Šioje šalyje įstrigę tolimųjų reisų vairuotojai greitai nebegalės maisto įsigyti net turguje, kurie dar veikia ir priima grynaisiais. Didesni prekybos centrai uždaryti. Degalinėse įsipilti degalų galima tik mokant grynaisiais. Lietuvos įmonėse dirbantys vairuotojai pinigais disponuoja tik banko kortelėse ir neturi grynųjų, todėl jie yra pasmerkti nežinia kiek ekstremalioje aplinkoje išgyventi be pinigų“, – sako Z. Buivydas.
2021 m. su Kazachstano rinka dirbo 166 transporto įmonės, kurių automobilių parką sudaro 3 630 vilkikų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rangovo konkursas Kauno centriniam paštui – kitąmet
Kauno centrinio pašto pastate veiksiantis Nacionalinis architektūros institutas (NAI) rangovo pastato rekonstrukcijai ketina ieškoti kitų metų antrąjį ketvirtį, o darbus tikisi pradėti rudenį. ...
-
Įžiebtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos eglės: kuri gražiausia?18
Kaunas, Vilnius ir Klaipėda jau įžiebė savo Kalėdų eglutes. Nemažai žmonių diskutuoja, kuri žaliaskarė gražiausia, kuri gal turi trūkumų. ...
-
Su meile – nuo bendruomenės: Kauno senamiestyje suspindo eglutė14
16 metų pagrindinę Kauno eglę Rotušės aikštėje kūrusi menininkė Jolanta Šmidtienė šįkart pateikė improvizaciją: padabino eglę M. Valančiaus gatvėje. ...
-
Seserų benediktinių jubiliejus: kviečia džiaugtis kartu2
„Kasdien siunčiame maldas į dangų už kiekvieną žmogų“, – sako sesuo Gabrielė, priklausanti vienuolių bendruomenei, kuri dabar mini neeilinį jubiliejų. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos4
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
Įžiebtos Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės: kuri žaliaskarė jums gražesnė?22
Kaunas ir Vilnius jau įžiebė savo Kalėdų egles. Kaip ir kasmet, pasipylė diskusijos, kuri žaliaskarė šiemet gražesnė. ...
-
Energijos užtenka ir mokslams, ir savanorystei1
Ringaudiškis Antanas Venskūnas – Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentas, savanoris, mielai kimbantis tvarkyti fortus ir aktyvus Kauno rajono gyventojas. „Kauno diena“ kviečia iš arčiau susipažinti su Rindaugų bendr...
-
Aukcionuose – populiariausi butai4
Kaunas toliau rengia nekilnojamojo turto (NT) aukcionus ir taip atsikrato nereikalingų pastatų. Šiemet aukcionuose dažniausiai pavyko parduoti butus ir gyvenamąsias patalpas. ...
-
Ukrainos fronto fotografas, vaikystę leidęs ir Kaune: svajoju apie karo pabaigą
„Ne aš pasirinkau fotografiją, o fotografija pasirinko mane“, – sakė dokumentinės fotografijos meistras iš Ukrainos Oleksandras Hliadelovas, kurio dalis vaikystės prabėgo Kaune. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...