Laukia teismo sprendimo

Į Kauną trumpam sugrįžę, šiuo metu Suomijoje gyvenantys Gatajevai su didžiuliu jauduliu laukia pirmadienio. Galbūt tądien nuskambės Lietuvos teismo sprendimas, leisiantis susigrąžinti nuo kūdikystės užaugintas penkias mergaites, kurios paimtos iš Gatajevų tebeauga vaikų globos namuose.

Kadaise apsiėmę auginti beglobius vaikus, kurių karo zona virtusioje Čečėnijoje atsirado daugybė, Gatajevai dalį jų apgyvendino Lietuvoje.

"Gyvenome kaip šeima. Vaikai į Lietuvą atvažiuodavo, būdavo gydomi, jeigu to reikėdavo, mokėsi, vėliau įgydavo specialybę, o kai jausdavosi pasiruošę, pradėdavo savarankišką gyvenimą", – pasakojo M. Gatajevas.

Išsibarstę po Europą

Net sunku suskaičiuoti, kiek vaikų jie yra išgelbėję nuo bado, valkatavimo ir suteikė šiltus namus bei socialinių įgūdžių. Vienu metu jie buvo priglaudę net 82 vaikus. Vieni pas juos užsibūdavo, kol atsirasdavo giminių, galinčių jais pasirūpinti, kiti – likdavo, kol suaugs.

Gatajevai pasakojo, kad su buvusiais globotiniais, kurių ne vieną išaugino nuo pat kūdikystės, bendrauja ir jiems suaugus. Keičiasi nuotraukomis, vis susiskambina, susirašo, nes gausios šeimos atžalos išsibarsčiusios po visą Europą ir dar toliau.

Viešai gerų žodžių Gatajevams jų globotiniai negaili, nepaisant to, kad pora teismo buvo pripažinta kalta dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Skambi istorija

Teismų karuselė įsisuko po pilnametės su jais tebegyvenusios buvusios globotinės Sedos skundo.

Ši byla žiniasklaidoje linksniuota ne tik kaip smurto šeimoje, bet ir kaip galimas susidorojimo su Gatajevais atvejis Rusijos ar kitokių tarnybų iniciatyva ir pastangomis. Pagal Gatajevų našlaičių pasakojimus buvo sukurti du dokumentiniai filmai Vokietijoje ir Suomijoje, išleista knyga anglų ir suomių kalbomis.

"Žiūrovams natūraliai kildavo klausimas, iš kur Čečėnijoje tiek našlaičių. Atsakymas – Rusijos agresijos išdava. Tuo Rusijai ir galėjo užkliūti Gatajevų veikla bei galbūt todėl ir norėta juos apjuodinti", – svarstė apžvalgininkai.

Kita kelta versija – Lietuvos bandymas pasipraktikuoti kovojant su galimu terorizmu. Byloje kyšojo ir Valstybės saugumo departamento ausys – su nukentėjusiąja, buvusia Gatajevų globotine artimai bendravo buvęs departamento darbuotojas.

Jaučia nostalgiją

Su Gatajevais susitikome V.Putvinskio gatvėje Kaune, prie namo, kuriame prižiūrimi tai Maliko, tai Khadizhat gyveno dešimt iš 24 Lietuvoje paskutiniais metais jų globotų vaikų.

"Aš trumpam užbėgsiu pas kaimynus. Mes taip gerai su jais sutarėme", – neatsispyrė norui aplankyti buvusius draugus moteris.

– Kokie jausmai apėmė apsilankius prie šio namo, kuriame praleidote dešimt metų? – pasiteiravome abiejų sutuoktinių, kai Khadizhat vėl prisijungė prie mūsų.

Kh.G.: Nostalgija. Čia patyrėme labai gerų akimirkų. Augo vaikai, mokėsi. Žiūrėk, ten grafičiai, kuriuos nupiešė mūsų vaikas. Jiems labai patikdavo ten aukštai žaisti, o man taip baisu būdavo (kilstelėjo galvą aukštyn virš sandėliukų, kurių stogą įrėminę turėklai).

M.G.: Čia buvo antrasis mūsų namas. Kiti vaikai gyveno Karmėlavoje. Ateityje visi planavome gyventi kartu – Karmėlavoje norėjome pirkti namą, draugai būtų padėję jį įsigyti ir įsirengti, bet nespėjome.