Užduotys – įveikiamos

Užėjus į vieną, po to į kitą kompiuterinę klasė, kuriose ir vyko konkursas, pasitiko visiška tyla. Dalyviai, tarp kurių ir vaikinai, ir merginos, buvo susikoncentravę į tai, kas vyksta ekranuose.

Prasidėjus pietų pertraukai nuotaikos buvo saikingos. Buvo praėjęs dar tik ketvirtis konkurso laiko, tad dalyviams buvo sunku vertinti, kaip sekasi. Tačiau visi buvo nusiteikę padirbėti iki pat paskutinės minutės.

„Viską, ko reikia šiame konkurse, esame mokęsi. Šiandien praėjus pusei laiko pusės šiandienos darbo dar nepadariau. Ganėtinai sunku“, – neslėpė vienas renginio dalyvių prieniškis Valdas Kazlauskas. „Būtų neįdomu, jeigu būtų labai lengva“, – pritarė kitas konkurso dalyvis.

Vaikinai kalbėjo, kad daugiausiai programuotojo laiko užima ne kodo rašymas, o problemų sprendimas ir klaidų taisymas. „Šiuo metu strigau su klaidom. Ieškau sprendimų“, – per pietų pertrauką kalbėjo kitas pašnekovų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pradžia – savarankiškai

Valdas kaip ir dauguma kitų konkurso dalyvių – vaikinų ir merginų – sakė, kad programuoti pradėjo jau seniai. Įgūdžių ir žinių iš pradžių sėmėsi savarankiškai.

Medicinos, žaidimų programavimas – labai sunku, nes reikia fizikos, kitų sričių žinių.

Į konkurso pagrindinį prizą taip pat nusitaikęs Kipras Zelenkovas pasakojo pats savo jėgomis ėmė programuoti nuo šeštos klasės. Pradėjo nuo mažų programų, nedidelių žaidimų. „Sunkiausia – pati pradžia. Medicinos, žaidimų programavimas – labai sunku, nes reikia fizikos, kitų sričių žinių. Lengviau pradėti nuo svetainių, paprastesnių programų kūrimo“, – patarė vaikinas, savo ateitį siejantis su žaidimų programavimu. Ši sritis jį traukia dėl savo interaktyvumo.

Vis tik savarankiškas mokymasis neatstoja profesionalų pagalbos. „Mokykloje tikrai daug ko naujo ir naudingo gali išmokti. Kokią pats gali rasi informaciją – senesnę ar naujesnę – priklauso nuo to, kaip pasiseks“, – sakė kaunietis.

Šį konkursą jis vertina kaip galimybę pasirodyti prieš potencialius darbdavius, galimybę rasti perspektyvią vietą darbo praktikai.

Pravers darbo paieškose

Rungiamasi dviejose kategorijose: besimokančių 10 – 12 klasėse ir jau turintys vidurinį išsilavinimą. Iš viso – 27 geriausi savo profesinių mokyklų atstovai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Konkurso užduotis parengė verslo atstovai. „Užduotys orientuotos į darbo rinką. Mokinys, turėdamas savo portfolio įvykdytą tokį projektą, jausis tikrai stipresnis eidamas į darbo rinką, dalyvaudamas atrankoje į kažkurią poziciją“, – akcentavo vienas konkurso organizatorių KITM programavimo mokytojas metodininkas, tarptautinio „Euroskills“ profesinio meistriškumo konkurso ekspertas Martynas Kašelionis.

Šis konkursas, anot jo, skirtas ugdyti gebėjimams spręsti problemas, ugdyti kūrybiškumui ir bendradarbiavimui. Taip pat pasitarnaus ir kaip galimybė atrinkti geriausius šalies jaunuosius programuotojus, kurie galėtų dalyvauti tarptautiniame turnyre, ko ir siekia M.Kašelionis.

„Konkursas skirtas profesinių mokyklų moksleiviams, jau mokantiems tam tikras technologijas, susijusias su WEB aplikacijų kūrimu“, – pridūrė M. Kašelionis.

Pirmoji diena buvo skirta BackEnd, antroji – FrontEnd programavimui. Pirmadienį konkurso dalyviai kūrė WEB aplikacijos pagrindą, tai yra, atliko vidinį programavimą, duomenų bazių, veikimo logikos kūrimą, be kurio aplikacija neveiktų.

Antradienį dalyviai kibs į puslapio struktūrą, vizualiąją dalį, jo dinamiškumą ir kt. Geriausiai pasirodžiusiųjų, aišku, laukia prizai ir dovanos.

Konkursai padeda tobulėti

KITM direktorius Juozapas Dambrauskas pasakojo, kad įvairių konkursų, skirtų vien tik šios mokyklos mokiniams, vyksta kasmet.

Juozapas Dambrauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tokios tematikos turnyras nacionaliniu mastu surengtas pirmasis. Jis planuotas dar pernai, tačiau dėl pandemijos nukeltas į šiuos metus. Planuojama, kad šis konkursas taptų tradiciniu.

Konkursai dalyviams padeda tobulėti, išsiaiškinti silpnąsias savo vietas.

Pagrindinė KITM mokymo kryptis – informacinių ir ryšių technologijų sritis. Į ją priimami jaunuoliai po 8, 10 ir 12 klasių arba į tęstines studijas.