Išskiria tris formavimosi etapus

Remiantis LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento duomenimis, galima išskirti tris Aukštosios Fredos dvaro sodybos formavimosi etapus. 1797–1883 m., dvaro laikotarpiu, buvo suformuota dvaro sodybos centrinė – reprezentacinė, gyvenamoji ir ūkinė dalys: rūmai, dvi oficinos, „svečių namu“ vadinamas pastatas, trys kumetynai, arklidė su ratine, „senoji“ oranžerija, paviljonas, parkas, vandens telkiniai, pagrindinė kelių ir takų sistema. Dvaro laikotarpio pastatams būdingi vėlyvojo klasicizmo, istorizmo ir liaudiškosios architektūros bruožai. Antruoju – Kauno tvirtovės – laikotarpiu (1883–1915 m.) dvaro teritorijoje buvo pastatyta cerkvė, arklidės-tvartas, gyvenamasis namas, rūsys, įkurtos kapinės. Šio etapo statiniams būdinga istorizmo ir „plytų stiliaus“ architektūra. 1883 m. rusų valdžiai įkūrus dvaro teritorijoje tvirtovę, buvo sunaikinta dalis senųjų želdinių, sužalotas viso pietinio sodybos pakraščio reljefas. Centriniuose rūmuose ir kituose pastatuose įsikūrė Kauno tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas ir kiti karininkai. Nuo 1915 m. iki 1920 m. dvare šeimininkavo vokiečių kariuomenė. Karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta. 1920 m. Aukštojoje Fredoje buvo įkurta sodininkystės-daržininkystės mokykla.

Trečiuoju (1923–1937 m.) Aukštosios Fredos dvaro sodybos formavimosi etapu vadinamas Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo laikotarpis. Pagal architekto K. Rautho projektą dvaro parkas buvo perplanuotas pritaikant jį Botanikos sodo reikmėms, pastatytas oranžerijų kompleksas, parko vartai, 1923–1940 m. Kauno botanikos sodui vadovavo žinomas botanikas, augalų sistematikos profesorius Konstantinas Regelis. Nuo 1940 m. dvaro teritorija priklausė įvairioms Lietuvos mokslo institucijoms. O 1992 m. vėl tapo atkurto Vytauto Didžiojo universiteto dalimi.

Vertina raiškų sodybinį ansamblį

LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento dokumentuose pažymima, kad Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis, išlaikęs sodybos kompozicijos centrą, reprezentacinę ir gyvenamąją – ūkinę zonas, bei turintis nepaprasto grožio peizažinį parką su tvenkinių sistemomis ir pirmykščiais želdiniais.

Centrinis charakteringas dviaukštis, monumentalių formų dvaro rūmų pastatas priskiriamas vėlyvajam klasicizmui. Jis pastatytas sodybos centre tarp tvenkinių ir pagrindiniu pietiniu fasadu atsuktas į peizažinio išplanavimo parką. Sodyba neturi išryškintos kompozicijos ašies, kurią tradiciškai žymėdavo įvažiavimo alėja. Manoma, kad ji iš dalies galėjo prarasti savo kompozicijos vientisumą, nes ne vieną kartą buvo perstatinėjama ir pritaikoma naujai paskirčiai.