„Šie metai pasėjo mūsų širdyse ir daug nerimo, ir netikrumo, karo pažymėta nuotaika persidavė visiems žmonėms ir čia, Lietuvoje. Buvo šokas ir nuliūdimas, kad iš viso tokie dalykai įmanomi Europoje“, – sako arkivyskupas, bet atkreipia dėmesį, kad karas Ukrainoje paskatino daug žmonių galvoti, kaip galėtų padėti kovojantiems ir nuo karo baisumų kenčiantiems žmonėms: ar priimdami juos į savo namus, ar padovanodami savo išteklių.

Pasak K. Kėvalo, tokiomis aplinkybėmis ir šv. Kalėdas švenčiame kitokios nuotaikos, bet tai proga kitaip, naujai pažvelgti į pačią šv. Kalėdų istoriją. „Dažnai Kalėdas mes šiek tiek pasaldiname, o tikros Kalėdos ir Šventosios Šeimos istorija, kuri pasakojama Evangelijoje, buvo pažymėta ir nerimo, ir vargo, ir įtampos. Galbūt šios Kalėdos mums ryškiau atveria originalų Kalėdų paveikslą ir tą, kuris yra mūsų aplinkoje, kai turime atrasti taiką ir ramybę, nors aplink jos ir nėra arba jos stokojame, – įtampos aplinkoje surasti ramybės šaltinį“, – svarbiausią šventės receptą įvardija dvasininkas.

Anot arkivyskupo, tokiomis aplinkybėmis ir bažnyčiose šv. Mišiose tariami žodžiai „palinkėkime vieni kitiems ramybės“ per šias Kalėdas įgaus naujų aspektų. „Šie žodžiai mums visiems siunčia žinią, kokia svarbi yra ramybė ir kaip svarbu apsispręsti ją skleisti kitiems. Karo situacija gali būti ir mano šeimoje, mano tėvynėje, nors to fizinio karo tiesiogine šio žodžio prasme ir nėra. Tokiais atvejais itin svarbu, kaip aš apsisprendžiu gyventi: ar skleisti įtampą ir skaldymą, ar ramybę? Šios Kalėdos, manau, šį klausimą daug stipriau ir intensyviau kelia“, – svarsto K. Kėvalas.

Tokie Naujųjų metų palinkėjimai mums, kad būtume vieningesni ir gyvenime, ir Tėvynėje.

Kūčių, šv. Kalėdų ir artėjančių Naujųjų metų proga arkivyskupas sako norįs palinkėti žmonėms labiau vieniems kitus pastebėti ir vertinti. „Mūsų gyvenimas dažnai neduoda laiko ramiai susėsti, pasikalbėti, tiesiog pabūti. Bet turime labai vertinti vieni kitų bendrystę, patį gyvenimą, nes šiemet ypač buvo priminta apie jo trapumą, vertinti santykius, dalykus, kuriuos turime: stogą virš galvos, šviesą, šiltą vandenį, elektrą... Šie dalykai atrodo tokie įprasti, bet jie yra palaiminimas ir dovana. Ir dar labai svarbu – pastebėkime tuos žmones, kurie tų dalykų neturi. Labai norisi palinkėti mums visiems to ramybės ir taikos dovanojimo meno, nepaisant išbandymų, sunkumų ir įtampos, širdyje apsispręsti negilinti įtampos, bet dovanoti ramybę mūsų šeimose, mūsų bendruomenėse ir mūsų krašte“, – kviečia dvasininkas.

K. Kėvalas pastebi, kad dabar itin svarbu būti žmonėmis, kurie dovanoja kitiems savo laiko, dėmesio ir jautrumo, pastebėti, kad vargo formos gali būti ir vienišumas, atskirtis, o jo įveikimas – tai dovanojimas savo draugystės, dėmesio kitam žmogui, širdies pastebėjimas. „Tokie Naujųjų metų palinkėjimai mums, kad būtume vieningesni ir gyvenime, ir Tėvynėje“, – priduria Kauno arkivyskupijos dvasinis vadovas.