Miesto politikai kol kas neuždegė žalios šviesos „Gazpromo“ valdomai Kauno termofikacijos elektrinei (KTE) pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Lyg niekur nieko pamiršę 17 mln. litų netesybų sumą Kauno termofikacijos elektrinės vadovai tikėjosi, kad tarybos nariai pritars jų planui modernizuoti garotiekio tinklus, dalį projekto finansuojant iš ES struktūrinių fondų lėšų. Po ilgų diskusijų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymu klausimo svarstymas atidėtas iki liepos 16-osios.

Remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, KTE privalo naują investicinį planą suderinti su Kauno miesto taryba. Projekte numatoma renovuoti apie 4038 metrų garo tiekimo tinklų, kuriais garą KTE tiekia bendrovei „Korelita“ (buvęs „Dirbtinis pluoštas“) ir Petrašiūnų elektrinei. „Korelitoje“, gaminančioje acetatinius siūlus, dirba beveik 500 darbo vietų.

„Mes dalyvaujame kažkokioje aferoje. Matau daug skirtumų tarp to, ką rašo laikraščiai, ir kas sakoma taryboje. Ne kartą buvo pareikšta, kad reikalausime KTE sumokėti netesybas, tačiau realiai jau nuspręsta, kad taip nebus. Kodėl nesilaikoma elektrinės pardavimo sutarties?“ - piktinosi Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Arvydas Garbaravičius.

„Buvo sutartys, kad „Gazpromas“ investuos į Kauno šilumos ūkį. Kur tos investicijos? Jie nevykdo įsipareigojimų, nesiruošia mokėti netesybų ir tikisi, kad mes pakelsime rankas už tai, kad jie gautų ES finansavimą“, - rėžė socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.

Rekonstrukcijos darbams reikia daugiau kaip 11 mln. litų. 50 proc. sumos KTE tikisi gauti iš Europos Sąjungos, bet tam būtinas savivaldybės, kuri išdavė šilumos tiekimo licenziją, pritarimas. Tokiu atveju įmonė turėtų padengti 10 proc., o likusi suma būtų skolinama iš banko.

Konservatoriai bandė įrodinėti, kad modernizavus garotiekį, sumažės KTE nuostoliais, o kartu mažės ir šilumos kaina kauniečiams. Tačiau klausimą pristatinėjęs savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas prasitarė, kad šilumos vartotojai turės padengti iš banko rekonstrukcijai imamos paskolos palūkanas, kurios bus apie 9 proc. nuo visos sumos.

Sulaukusi kolegų pasipriešinimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija paprašė pertraukos, po kurios pasiūlyta atidėti klausimo svarstymą kitam posėdžiui.