- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno teisėsauga aiškinasi, kas mieste, Islandijos plente, iškirto beveik tūkstantį želdinių, tarp kurių ne tik jauni medeliai, tačiau ir augę čia daugiau nei pusšimtį metų. LNK šaltinių žiniomis, pirminė preliminari galimai padaryta žala siekia 400 tūkst. eurų, o išsiaiškinus nusikaltėlius, už tai gali grėsti ir laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Kaune, Islandijos plente, prie pat autostrados, didelėje teritorijoje dar visai neseniai augo daugybė vertingų medžių – beržų, ąžuolų ir kt. Dabar čia matyti tik plynas laukas ir keli kelmai. Čia buvo iškirsta per 700 vertingų medžių. Aplinkosaugininkai nekomentuoja šios situacijos, dengdamiesi teisėsaugos pradėtu tyrimu.
„Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio antroje dalyje, t. y. aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, galimai sukėlęs pavojingų pasekmių aplinkai. Šiuo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tikrinamas galimas padarytos žalos dydis ir šiuo metu proceso sprendimai dar nėra priimti“, – komentavo prokuroras Rimas Bradūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Visgi, pasak aplinkosaugos specialistų, iškirsti medžiai buvo ne jauni medeliai, o kai kurie – augę ir daugiau nei pusšimtį metų.
„Apie kokį mastą mes kalbame?“ – klausė prokuroro R. Bradūno žurnalistė. „Kalbame virš 900 želdinių, kurie galimai neteisėtai buvo pašalinti“, – sakė jis. „Ar yra įtariamųjų, apklaustųjų?“ – tikslinosi žurnalistė. „Taip, šiuo metu vykdomos proceso dalyvių apklausos, konkretūs įtarimai dar nėra suformuluoti.“
LNK šaltinių žiniomis, pirminė preliminari galimai padaryta žala siekia 400 tūkst. eurų. Tačiau, norėdamos išvengti teismų, šalys bando susitarti taikiai, siekia sumokėti padaryta žalą. Nepaisant to, vietiniai žmonės gaili iškirstų medžių ir sako pastebėję, kad viskas vyko paskubomis.
„Buvo iškirsti medžiai, visas čia šalia esantis miškas per vieną naktį, atrodo. Labai greitai. Bandyta labai greitai susisukti, kad nebūtų įrodymų. Tai labai blogai“, – sakė vietinis gyventojas.
Nes medis – ne stulpas, greitai nepastatysi.
Kas šioje vietoje savavališkai iškirto medžius ir kuriems verslininkams priklauso ši teritorija, neatskleidžiama. Gyventojai baiminasi, kad po jų langais gali išdygti nauji kotedžai. Aplinkosaugos specialistai sako, kad iškirtus tokią gausybę medžių, ypač itin taršioje teritorijoje – prie pat magistralės, padaryta žala ne tik gamtai, bet ir žmonėms.
„Gamtai ir net ir visai visuomenei čia labai dideli nuostoliai, nes medis – ne stulpas, greitai nepastatysi“, – sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas. Pasako jo, toks kirtimas itin pavojingas vykstant anomalijoms gamtoje. „Mes pjauname šaką, ant kurios sėdime. Klimato kaita – Ispanija dega, Italija dega, tai net turistams atvažiavus pagrindinė vertybė – miestų žaluma. O pas mus atvirkščiai, lyg būtume kokie atsilikę“, – pasipiktinimo neslėpė jis.
Jau ne pirmą kartą kartojantis situacijai, kai verslininkams labiau apsimoka medžius nukirsti ir susimokėti baudas, nei išsaugoti gamtą, Aplinkos ministerija parengė pataisas, kuriomis siūloma tris kartus didinti dabar esančias baudas.
„Kai sunaikinama iki trijų medžių, siūloma bauda nuo 2 700 iki 13 500 eurų. Jeigu medžių daugiau nei trys, bet mažiau nei dešimt, suma – iki 20 250 eurų. Jeigu medžių sunaikinta dešimt ir daugiau, kurie auga mieste, bauda nuo 6 075 iki 30 375 eurų“, – komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Jei teisėsaugai pavyks nustatyti, kas kaltas dėl beveik tūkstančio Islandijos plente iškirstų želdinių, už tai gali grėsti laisvės atėmimas iki šešerių metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje1
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu105
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?17
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...