Oskaro Koršunovo režisuotu spektakliu "Kankinys" prasidėjęs šių metų festivalis "Teatrų pavasaris" šią savaitę dar pakvies į tris skirtingos stilistikos, žanrų spektaklius, kuriuos vienija tik viena – kūrėjų meistrystė.

Juokas pro ašaras

Jaunimo teatras pristato Balio Latėno režisuotą psichologinių ir kriminalinių dramų meistro Roberto Thomas pjesę "Aštuonios mylinčios moterys".
Spektaklio pagrindas – šeštajame XX a. dešimtmetyje parašyta pjesė, dažnai įvardijama kaip detektyvinė komedija, o garsus prancūzų režisierius Francois Ozonas 2002 m. filme sugebėjo ją paversti nuotaikingu miuziklu ir susišluoti gausybę apdovanojimų.

B.Latėnas savo spektaklyje vengia bet kokių sąsajų su garsiuoju filmu ir nenori prisirišti prie detektyvinės komedijos žanro. Jis stengiasi naujai pažvelgti į patį kūrinį, remdamasis ne tiek siužetu, kiek per jį atskleidžiamomis skirtingų moterų istorijomis, jų jausmais ir išgyvenimais. Be to, žada kitokią istorijos pabaigą, nei siūlė dramaturgas.
"Be abejonės, komiškų situacijų čia apstu, bet jos nesudaro viso kūrinio esmės", – sako režisierius ir prisipažįsta, kad pirmąkart perskaitęs pjesę neliko ja sužavėtas dėl pernelyg štampuotos ir nuspėjamos jos struktūros. Vis dėlto dar kartą paimti pjesę į rankas prireikė tuomet, kai režisierius ieškojo medžiagos darbui su aktorinio kurso studentėmis Vilniaus kolegijoje. "Kai tekstai pradėjo skambėti aktorių lūpose, pamačiau, kad tai toli gražu nėra tik banalus vodevilis. Per tas moteris išryškėja visa pjesės esmė, gylis. Ne pati istorija, o moterys čia svarbiausios", – sako režisierius, kuriam Valstybinis jaunimo teatras pasiūlė ilgai archyvuose laikytą kūrinį.

Pjesėje veiksmas sukasi prabangiuose užmiesčio namuose, kuriuose prieš Kalėdas susirenka visa šeima. Istorijos pradžioje miršta, tiksliau, savo kambaryje yra nužudomas vienintelis šeimos vyras. Kaip paaiškėja, kiekviena moterų – uošvė, žmona, dukros, kitos giminaitės ir net tarnaitės – turėjo pakankamai svarių priežasčių su juo susidoroti, bet kartu pasirūpino ir labai protingu alibi. Įtarimų šešėlis krinta tai ant vienos, tai ant kitos namų gyventojos. Moterys pačios imasi nagrinėti, kuri iš jų galėjo įvykdyti šį nusikaltimą. Per visą šią suirutę atsiskleidžia nuostabūs veikėjų portretai, jų tarpusavio santykiai ir aistringos gyvenimo istorijos.

Legendos sugrįžimas

Pernai spalį Juozo Miltinio dramos teatre po 40 metų į didžiąją teatro sceną grįžo Kazio Sajos muzikinis spektaklis "Devynbėdžiai" Giedriaus Kuprevičiaus muzikos motyvais.
Sugrįžo lydimas jaunatviškos energijos ir dainų, kurių žiūrovai dar nepamiršo.

Kaip teigia spektaklio režisierius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos specialybės diplomantas Marius Meilūnas, septyniolika jo kurso draugų, prižiūrimi vadovų Veltos ir Vytauto Anužių, bendradarbiaudami su žymiais latvių teatralais, naujai ir šiuolaikiškai interpretuoja žymųjį G.Kuprevičiaus ir K.Sajos šedevrą "Devynbėdžiai".
"Šis pastatymas nepaliks nė vieno abejingo – bus kupinas šokių, muzikos, dramatiškų ir komiškų situacijų, ryškių personažų. Groteskiškoms pjesės metaforoms perteikti jaunieji kūrėjai pasitelkė tiek psichologinio, tiek simbolistinio ir siurrealistinio teatro priemones", – teigia M.Meilūnas.

Pasak režisieriaus, "Devynbėdžiuose" užkoduotos esminės, pasikartojančios archetipinės žmogaus gyvenimo situacijos, todėl šis K.Sajos kūrinys įtaigiai suskamba ir prabėgus keturiems dešimtmečiams. Kas nutinka, kai staiga sunaikiname šimtametes tradicijas? Ar verta materialinę gerovę iškelti virš dvasinių vertybių? Šie klausimai ypač aktualūs šiandien, Lietuvai susiduriant su globalizacija, materializmu ir augančia vartojimo kultūra.

Ar aš esu atsakingas tai vietai ir bendruomenei, kurioje užaugau ir susiformavau – šios mintys neduoda ramybės tūkstančiams jau emigravusių ir besiruošiančių emigruoti Lietuvos jaunuolių. Taip pat ir spektaklio herojui Skalnui. Į kokį monstrą pavirsta žmogus, pasidavęs nesveikam konkurencingumui, valdžios troškimui, puikybei – tai pamatysime sekdami seniūno Daunoro personažą. Pastatyme taip pat nagrinėjama pirmosios meilės, tėvų ir vaikų bei visuomenės tarpusavio santykių problematika.

Absurdo teatro dvasia

Kauno kamerinis teatras festivalio gerbėjams siūlo savo vos prieš pora savaičių pristatytą premjerą "Raganosis". Spektaklis sukurtas pagal Daivos Čepauskaitės naujai traktuotą dar 1956 m. prancūzų dramaturgo, absurdo teatro pradininko Eugene'o Ionesco parašytą pjesę. Ji buvo kuriama tuo metu, kai po Antrojo pasaulinio karo Europa reflektavo ir analizavo fašizmo reiškinį, todėl dažniausiai buvo traktuojama ir statoma kaip antifašistinis, antinacistinis manifestas.

E.Ionesco pateikia bendrą žmonijos infekcijos formulę, kurioje nežinomuosius turime rasti patys. Dramaturgas nepateikia konkrečių visuomenės ligų diagnozių, jų gydymo receptų. Jis siūlo dramą, nukreiptą prieš gyvenimo receptus, nes visi, kurie remiasi paruoštomis idėjomis, raktinėmis frazėmis, dogmatiškais šūkiais, protingomis sentencijomis, parengtomis taisyklėmis, virsta raganosiais.

Naujasis kauniečių spektaklis – improvizacija žinomos pjesės motyvais, scenos versija, sukurta pagal E.Ionesco ir D.Čepauskaitės tekstus.

Kas? Valstybinio jaunimo teatro spektaklis "Aštuonios mylinčios moterys"
Kada? Balandžio 9 d., 18 val.
Kur? Girstučio kultūros ir sporto centre.

Kas? J.Miltinio dramos teatro spektaklis "Devynbėdžiai".
Kada? Balandžio 10 d., 18 val.
Kur? Girstučio kultūros ir sporto centre

Kas? Kauno kamerinio teatro spektaklis "Raganosis".
Kur? Kauno kameriniame teatre.
Kada? Balandžio 11 d., 18 val.