Svečių palinkėjimai

1920 m. gruodžio 19 d. Dramos vaidykloje pirmą kartą parodytas Juozo Vaičkaus režisuotas spektaklis „Joninės“. Nuo tada praėjo lygiai 102 metai. Nacionaliniam Kauno dramos teatrui minint garbingą sukaktį, savaitės pradžioje čia rinkosi garbūs svečiai – politikai, verslininkai, akademikai, meno pasaulio žmonės.

„Paskutinį kartą teatre buvau praėjusią savaitę. Žiūrėjau spektaklį „Panika“. Beje, mačiau jį antrą kartą“, – prof. dr. Saulutė Juzelėnienė prisiminė jaunystę, kai tiek pat ar net daugiau kartų ėjo į spektaklį „Šauksmas“. Jame pagrindinius vaidmenis atliko Viktoras Šinkariukas ir Doloresa Kazragytė, kuri iki šiol yra viena mylimiausių S. Juzelėnienės aktorių.

Nusipelnęs: D. Svobonui šventinį vakarą atiteko du apdovanojimai – auksinė šakelė ir Kultūros ministerijos įvertinimas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Laikas bėga, tačiau režisierių ir aktorių siekis lieka tas pats – susitapatinus su personažais, kuriuos mato žiūrovai, pabandyti išspręsti problemas, kai patiems to nepavyksta padaryti“, – Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė teatrui ir teatralams linkėjo ilgų gyvavimo metų ir neblėstančio kūrybiškumo. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis, visai neseniai matęs ir iki šiol negalintis pamiršti spektaklio „Žemė“, teatro bendruomenei linkėjo plaukti į dar platesnius vandenis, o kompozitorius Giedrius Kuprevičius – bendrystės ir bendradarbiavimo.

„Teatrui linkiu geros publikos, gerų spektaklių ir tradicijų išsaugojimo. Taip pat būti moderniam, bet ne per daug“, – šypsojosi kompozitorius.

Ypatingi metai

Tą vakarą būrys teatralų ir ištikimiausių gerbėjų tapo ypatingos akimirkos liudininkais – ryškiausiai scenoje spindėjusiems arba tyliai ypatingus darbus dariusiems teatro bendruomenės žmonėms išdalyti garbės ženklai „Auksinės teatro rūtos šakelės“.

Praėjus 102 metams nuo pirmosios premjeros, teatro paslaptis ir teatro stebuklas neišsemti.

Pirmiausia susirinkusiuosius iš ekrano sveikino praėjusiais metais scenos šviesą išvydusių premjerų režisieriai. Netrukus po jų prožektorių šviesoje publikai lenkėsi teatro šeimininkas Egidijus Stancikas.

„Praėjus 102 metams nuo pirmosios premjeros, teatro paslaptis ir teatro stebuklas neišsemti – jis vis vilioja naujus talentus. Jie šioje scenoje dovanoja naujas patirtis. Mielieji, 2022-ieji mūsų darbuotojams, kurių yra apie 150, buvo patys trumpiausi metai mūsų teatre. Vyko kūrybos proveržis, kuris neleido skaičiuoti nei dienų, nei valandų. Buvo vienas laikas, kuris dovanojo įspūdingą kraitį, likusį teatro repertuare. Tai pati gražiausia dovana. Tad būkite pasveikinti visi“, – į susirinkusiuosius kreipėsi ir gražaus vakaro linkėjo E. Stancikas.

Atiduotos skolos

Prieš pradedant teikimo ceremoniją, kultūros viceministras Albinas Vilčinskas aktoriui Dainiui Svobonui atidavė skolą – aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Apdovanojimų ceremonija Vilniuje vyko gruodžio 15-ąją, tačiau aktorius pasirinko ne ją, o spektaklį.

D. Svobonas garbės ženklu pagerbtas už platų kūrybinės veiklos lauką, nuoširdų atsidavimą teatro scenai, ryškius, pripažinimo sulaukusius vaidmenis teatre ir kine, sėkmingą bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio kūrėjais. „Ačiū teatrui, ačiū žiūrovams. Mes juk esame dėl jūsų, – rankoje spausdamas apdovanojimą ir gėlių puokštę, D. Svobonas nedaugžodžiavo, o paklaustas, ar Doriano vaidmenį režisieriaus Roberto Wilsono spektaklyje galėtų pavadinti gyvenimo vaidmeniu, juokavo. – Buvo labai gera dirbti su režisieriumi. Ar tai buvo gyvenimo vaidmuo? Nežinau. Jeigu taip pasakyčiau, tai kitas žingsnis būtų – užsakykite man vainiką.“

Specialus apdovanojimas iškeliavo ir į jaunojo aktoriaus Mariaus Karolio Gotbergo rankas. Vilniečiui, kuris pamilo NKDT ir pamažu baigia prisijaukinti Kauną, atiteko „Metų kūrybinio proveržio“ titulas, kelionė ir stažuotė į užsienio teatrą.

„Jau ketvirtas sezonas, kai dirbu. Pirmus metus turėjau vieną spektaklį. Jaudinausi, kad negaunu jokių darbų, kad nelemta, bet dabar, manau, viskas gerai“, – M. K. Gotbergas neslėpė nuostabos sulaukęs tokio įvertinimo.

Maestro: išdalijus „Auksines teatro rūtos šakeles“, susirinkusiesiems koncertavo G. Kuprevičius. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pagerbti visi nusipelnę

Apie teatrą, kaip apie savotišką ritualą, kuris atplėšia nuo kasdienės rutinos, dar prieš renginį kalbėjusi renginio mecenatės UAB „SDG“ personalo ir komunikacijos direktorė Rūta Jasienė scenoje savo begalinę meilę teatrui ir žmonėms, kurie šią vietą daro nepaprastą, išreiškė savo pačios kurtomis eilėmis.

Iš R. Jasienės ir bendrovės „SDG“ generalinio direktoriaus Eduardo Jaso rankų iškeliavo ir pirmoji „Auksinė teatro rūtos šakelė“. Ji atiteko aktoriui D. Svobonui. Antrasis ženklelis papuošė kostiumų meistrės, siuvyklos vedėjos Janinos Necelienės, kuri niekada nesako „nespėsiu“, suknelę. Trečioji auksinė rūta su pinigine premija atiteko generalinio direktoriaus pavaduotojai rinkodarai Agnei Burovienei. Aidint garsiems plojimams, ženklelį už gyvenimo nuopelnus turėjo atsiimti aktorė Daiva Stubraitė. Deja, tądien ji negalėjo dalyvauti šventėje, todėl vietoj jos scenoje pasirodė scenografas Sergejus Bocullo. Paskutinė – penktoji auksinė rūta atiteko ilgiausiai teatre dirbančiam, teatro veidu pramintam Rimantui Štarui. Kandidatus siūlė teatro bendruomenė, rinko speciali komisija, sudaryta iš teatro darbuotojų, Lietuvos teatro sąjungos ir prizo steigėjų atstovų.