- Goda Urbonaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Festivalis „Transformacijos“.
-
Šviesos ir garso instaliacijos Petrašiūnų elektrinėje – naujas žvilgsnis į pramoninį objektą
-
Šviesos ir garso instaliacijos Petrašiūnų elektrinėje – naujas žvilgsnis į pramoninį objektą
-
Šviesos ir garso instaliacijos Petrašiūnų elektrinėje – naujas žvilgsnis į pramoninį objektą
Pernai didelio dėmesio sulaukęs „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“ šiemet, rugpjūčio 23–24 dienomis, vėl atvers vieną paslaptingiausių pramoninių Kauno objektų – istorinę Petrašiūnų elektrinę. Jau daugiau nei 90 metų skaičiuojanti industrinė erdvė šį kartą tapo kūrybos lauku gerai žinomam menininkų duetui: kompozitoriui Pauliui Kilbauskui ir šviesų dailininkui Eugenijui Sabaliauskui. Specialiai šiai elektrinei sukurta šviesos ir garso instaliacija pabrėžia istoriją ir kviečia pažvelgti į jėgainę iš naujos perspektyvos. „Monochrominė šviesa ir sinchronizuoti garsai sukuria vientisą audiovizualinę patirtį, leidžiančią žiūrovams pasinerti į unikalią erdvės transformaciją, kurioje susitinka praeitis ir ateitis“, – pasakojo instaliacijos autoriai.
– Instaliacija įsikurs Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. Kokie šios erdvės elementai asmeniškai yra įspūdingiausi?
Paulius: Visos erdvės yra savaip išskirtinės, bet šįkart gavome unikalią galimybę transformuoti elektrinės teritoriją šviesos ir garso pagalba. Ypač įspūdingas yra kontrastas tarp rūdijančių metalinių konstrukcijų ir šalia žaliuojančių augalų, tekančios upės bei masyvių bokštų. Šis derinys sukuria tam tikrą atmosferą, kuri tiesiog prašosi būti išryškinta meniniais sprendimais.
– Vienas iš instaliacijos tikslų – transformuoti erdvę. Koks, jūsų akimis, yra Petrašiūnų elektrinės teritorijos identitetas ir kaip instaliaciją jį pakeis?
Eugenijus: Petrašiūnų elektrinės teritorijos identitetas mums visų pirma asocijuojasi su gilia pramonės ir energetikos istorija. Tai vieta, kuri kadaise buvo gyvybingas pramoninis centras, tačiau laikui bėgant transformavosi į tarsi užmirštą, bet vis dar įspūdingą praeities reliktą. Instaliacija siekia perrašyti šį naratyvą, suteikti erdvei naują gyvenimą ir atskleisti jos potencialą kaip kūrybinės saviraiškos vietą. Nauja erdvės tapatybė, kurią sukuria instaliacija, yra susijusi su atgimimu ir persikūnijimu. Iš pramonės reliktų gimsta inovatyvi ir dinamiška erdvė, kurioje susitinka praeitis ir ateitis.
A. Čiukšio nuotr.
– Praeities ir ateities aspektas atsispindi ir specialiai šiai erdvei sukurtame garso takelyje, kuriame nugulė tiek sintetiniai, tiek natūralūs garsai iš jėgainės, tiesa?
Paulius: Garso takelyje panaudoti įvairūs garsai, kurie sukuria tam tikrą atmosferą. Negalėčiau teigti, kad garsai yra vien tik sintetiniai arba vien tik iš jėgainės. Buvo naudojami ir tam tikri elementai, būdingi Petrašiūnų elektrinės teritorijai. Tarp jų – elektros skydinių garsai ir bendras teritorijos triukšmas, kuris, nors ir subtilus, bet sukuria autentišką pramoninį foną. Kai kurios garso takelio dalys, ypač elektroakustinės, pabrėžia specifinę teritorijos vietą, o jų dalys atsikartoja ir kitose erdvėse. Šie natūralūs garsai susilieja su kitais elementais, todėl visumoje atpažinti garsų kombinacijos kilmę nėra lengva.
– Instaliacijos šviesos ir garso elementų pasirinkimuose pabrėžiate monochromiškumo ir sinchronijos svarbą. Kodėl tai svarbu?
Eugenijus: Monochrominė paletė leidžia sukurti vizualinį vientisumą ir fokusą. Naudodami tik vieną spalvą ar spalvų toną, galime išryškinti formas ir struktūrų estetinius aspektus, nesirūpinant spalvų kontrastais. Tai padeda susitelkti į formą, tekstūrą ir erdvės pojūtį. Be to, monochromiškumas gali suteikti instaliacijai švarų vaizdą, kuris pabrėžia erdvės architektūros bruožus ir suteikia jai modernią estetiką.
Sinchroniškumas yra svarbus siekiant sukurti harmoningą ir įtraukiantį vizualinį bei garso patyrimą. Kai visi instaliacijos elementai yra suderinti, jie kartu kuria intuityvią patirtį.
Taigi, monochromiškumas padeda išryškinti esminius instaliacijos elementus, o sinchroniškumas užtikrina, kad visi komponentai veiktų kaip vienas organizmas.
A. Čiukšio nuotr.
– Šiandien esate sukaupę didelę kūrybinę patirtį. Smalsu, kiek kurdami kliaunatės techniniais, analitiniais sprendimais, o kiek jausmu, potyriu? Kokie, jūsų manymu, šviesos ir garso sprendimai yra paveikūs?
Paulius: Skirtingi projektai reikalauja skirtingų požiūrių ir metodų. Pradžioje svarbu pabūti erdvėje ir išgyventi ją, kad galėtum pradėti generuoti idėjas apie tai, kas galėtų būti ir kaip. Paprastai idėjos kyla iš jausmo ir asmeninės patirties, o vėliau yra įgyvendinamos techniniu lygmeniu.
Eugenijus: Paveikūs sprendimai dažnai atspindi erdvės ar temos kontekstą. Šviesa ir garsas atitinka instaliacijos temą ir emocinį toną. Gerai suderinta šviesa ir garsas, kurie sąveikauja kartu ir sustiprina vienas kitą, gali sukurti įspūdingą ir įtraukiančią atmosferą. Toks požiūris leidžia mums pasiekti harmoningą ir efektyvią kūrybinę raišką.
Gerai suderinta šviesa ir garsas, kurie sąveikauja kartu ir sustiprina vienas kitą, gali sukurti įspūdingą ir įtraukiančią atmosferą.
– Judu bendradarbiaujate jau daugiau nei 25 metus. Kaip manote, kodėl gerai susidirbate?
Eugenijus: Pirmiausia, mes esame tikrai geri draugai. Draugystė ir yra pagrindas. Dėl to mes puikiai suprantame vienas kitą ir dažnai mūsų idėjos bei vizijos sutampa. Net kai mūsų požiūriai išsiskiria, mokame prisiderinti vienas prie kito, o tai leidžia mums lanksčiai prisitaikyti prie bendros vizijos ir ją sėkmingai įgyvendinti.
Paulius: Abipusė pagarba ir pasitikėjimas taip pat yra neatsiejama mūsų bendradarbiavimo dalis. Mes visada vertiname vienas kito nuomonę ir gebame pasikliauti vienas kitu, kas suteikia tvirtą pagrindą bendradarbiavimui.
– Drauge įgyvendinote ir ne vieną projektą netradicinėse erdvėse. Su kokiais iššūkiais, kurių žiūrovas nepastebi, susiduriate kurdami neįprastose erdvėse?
Eugenijus: Žiūrovas, žinoma, nemato viso to, kas slypi užkulisiuose. Tai, ką jis patiria, yra galutinis rezultatas. Vis dėlto tai, kas lieka už kadro, yra mūsų kasdienybė.
Paulius: Kartais tenka ir paimprovizuoti, kad kūrybinės vizijos tilptų į esamas galimybes. Tai savotiška meno ir finansų gimnastika. Tikimės, kad rezultatas Petrašiūnų elektrinėje bus vertas įdėtų pastangų.
A. Čiukšio nuotr.
– O kodėl visgi nusprendžiate leistis į tokias kūrybines avantiūras?
Eugenijus: Kuriant netradicinėse erdvėse, iššūkiai ir privalumai dažnai eina greta. Vienas didžiausių privalumų yra galimybė išlaisvinti kūrybiškumą ir priversti erdvę kalbėti su žiūrovu taip, kaip to niekada nepavyktų padaryti tradicinėje galerijoje. Netradicinė erdvė suteikia daugiau laisvės ir galimybių kūrybai, atveria naujas perspektyvas ir leidžia eksperimentuoti su erdvės specifika.
Šį kartą buvome pakviesti kūrybinės agentūros „Salto“, kuri jau ne pirmą kartą kreipiasi į mus, puikiai pažinodama mūsų estetiką ir kūrybinius sprendimus. Tai puiki galimybė dar kartą išbandyti save naujoje erdvėje ir sukurti kažką įsimenamo.
– Ar būtų įmanoma šią instaliaciją adaptuoti kitai vietai?
Eugenijus: Teoriškai taip, tačiau praktiškai kiekviena erdvė turi savo unikalius ypatumus, kurie diktuoja specifines taisykles. Todėl, nors ir technologiškai galima adaptuoti, geriau kurti naują projektą, kuris būtų optimizuotas pagal konkrečios erdvės poreikius ir savitumus.
Registracija į nemokamą renginį – www.festivalistransformacijos.lt.
Festivalio organizatorius: „Kauno energija“,
Instaliacijos kuratorius: kūrybinė komanda „Salto“,
Idėjos autoriai: kompozitorius Paulius Kilbauskas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas1
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Kauno sporto halėje po 20 metų pertraukos ir vėl skambėjo „G&G Sindikatas“7
Lapkričio 23-iąją Kauno sporto halėje įvyko ilgai lauktas „G&G Sindikato“ koncertas, kuris subūrė pilnutėlę salę lietuviško repo gerbėjų. Šis koncertas buvo ypatingas dėl dviejų sentimentalių progų: grupė sugr...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!3
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 26–gruodžio 1 d.
LAPKRIČIO 26 D. Babtų kultūros centras: 10 val. – Kauno rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dainų festivalis „Skambėk, dainele“. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – Ričardo Elijošiaus (Nakvi&s...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...
-
Dainos mus lydi visada: šauliai rengia moksleivių patriotinių dainų konkursą3
Lapkričio 26 d., antradienį, 10–15 val., Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. ...
-
Vidinės erdvės choreografiniai tyrinėjimai
Jei jautiesi supratęs save, būsi suprastas ir žiūrovų, sako šiuolaikinio šokio menininkė Ugnė Kavaliauskaitė. Kartu su šokėju, choreografu, pedagogu Pauliumi Prieveliu ji pristato savo debiutinį spektaklį „Sauliaus ir Alex...