Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriaus galerijoje atvėrusios skulptūrinių objektų parodos centre – į pusiau perpjautą didžiulį riedulį įsodinta eglutė. Pasvirusi – prie žemės ją traukia vienintelis ant jos kabantis žaisliukas – nedidelis akmuo.

Įprastas skulptoriui kūrybos medžiagas – akmenį, medį, metalą – parodoje eksponuojamuose kūriniuose papildė eglutės. Graikišką koloną primenančiame kūrinyje „Nuo žemės iki dangaus“ eglių šakos kuria puošnaus kapitelio įspūdį, „Lygsvaroje“ pratęsia sūpynių funkciją galinčios atlikti lenktos metalo plokštės liniją, „Autografe“ jomis skulptorius tarsi pasirašo ant galerijos sienos, „Be pavadinimo“ – mažytės eglutės įsodintos į seną šviestuvą.

Daugelis eksponuojamų skulptūrinių objektų sukurti specialiai šiai parodai. K. Lanausko žodžiais, kuriant šįkart jį labiausiai ribojo fiziniai dalykai. „Svarbiausia buvo, kad eksponatai arba bent jų dalys tilptų į liftą ir pro galerijos duris. Tiesa, pirminė idėja buvo į kai kuriuos kūrinius įsodinti gyvus augalus, tačiau jie būtų buvę pasmerkti greitai žūti“, – skulptorius vylėsi, kad ateityje kai kurie šių kūrinių su į juos įsodintais gyvais augalais papuoš viešąsias erdves.

Praplėtė: įprastas skulptoriui kūrybos medžiagas – akmenį, medį, metalą – parodoje eksponuojamuose kūriniuose papildė žalios eglutės, jų šakos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis dėkojo kolegoms skulptoriams Artūrui Burneikai, Simui Šidlauskui, architektams Lukui Venclovui, Vriginijui Jočiui, padėjusiems suvežti, sunešti, suvirinti eksponuojamus kūrinius. Rengiant ekspoziciją, ranką pridėjo floristas Marijus Gvildys. Pasak K. Lanausko, be visų jų pagalbos paroda nebūtų įvykusi.

„Augalo ir įvairių medžiagų jungtys kuria žaismingas, meditatyvias, rimtas ar netikėtas prasmes. Pats menininkas į parodą žvelgia kaip į žaidimą, kuriame objektai kuriami panaudojant skirtingas dėliones. Apjungdamas naujas ir rastas medžiagas, augalus ir negyvus elementus, naujai sukurtus ir keliolika metų brandintus sumanymus, K. Lanauskas reflektuoja augimo, virsmo, kitimo idėjas“, – rašoma parodos anotacijoje.

„Kiekviena Kęstučio kūrybos paroda – tarsi nedidelis žemės drebėjimas. Jis yra labai svarbus – priverčia stabtelėti ir susimąstyti“, – atidarydamas parodą sakė menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Atpažįstamas: K. Lanausko kūrybos simboliu tapo bibliniai Nojaus arkos motyvai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

LDS Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder atkreipė dėmesį, kad skulptoriai personalines parodas rengia labai retai: „Per dvejus galerijos veiklos metus tai yra pirmoji personalinė skulptūros darbų paroda. Džiaugiuosi, kad tai aukščiausio pilotažo – pasaulinio lygio paroda. Ji užkelia kartelę labai aukštai. Kęstutis yra ne tik puikiai įvaldęs materiją kaip amatininkas – jo kūriniai turi ir konceptualų pradą.“

Paroda, skirta K. Lanausko 50-mečiui, galerijoje „Drobė“ (Drobės g. 62-308, Kaunas) veikia iki sausio 12 d.