Tokiu šurmuliu du mėnesius truksianti Kauno bienalė pradėjo daug stipresnio nei tik estetinio poveikio paieškas ir pakvietė pažinti tarptautinio solidarumo, pasipriešinimo ir atsparumo istorijas iš posovietinio ir pokolonialistinio pasaulio, kurios tampa ypač svarbios šiais laikais, kai pasaulis, kokį mes pažįstame, vėl patiria didelius pokyčius.

„Labai džiaugiuosi, jog 14-osios Kauno bienalės „Artumo geografija“ parodos atidarymo renginiai sulaukė tokio didelio susidomėjimo tiek iš Lietuvos, tiek iš tarptautinės meno ir kultūros bendruomenės. Parodos atidarymo renginiuose dalyvavo ekspertai iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos, Švedijos, Latvijos ir kitų šalių. Iki šiol sulaukiu daug pozityvių jų reakcijų“, – atidarymo nuotaikomis dalijosi Kauno bienalės vadovė Neringa Kulik.

Erdvioje, kadaise šurmuliuojančioje Kauno pašto operacijų salėje atgimė laiškai, atvirukai, pašto ženklai ir žinios, kuriomis dalinasi menininkai ir draugai iš trijų žemynų: Europos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos. Georges Adéagbo ir Ibrahim Mahama paštą pasitelkė draugystės ir laisvės idėjų apmąstymui, o Hamedine Kane kūrinyje atsiverė naujos bendravimo galimybės, pagrįstos koduota ir neiššifruojama kalba arba vertimu.

G. Jovaišos nuotr.

Pirmą kartą lankytojams buvo atvertos ir pašto rūsio erdvės. Prisimindami XX a. 7-ajame dešimtmetyje vykusio antisovietinio studentų pasipriešinimo istoriją Kaune, menininkai Admire Kamudzengerere ir Ângela Ferreira įveiklino požemines pastato erdves, kuriose atgimė įkalintų laisvės kovotojų ir aktyvistų laiškų rašymo praktikos.

François Xavier Gbre fotografijose paštas atsiskleidė kaip transistorinė vieta, susijusi su buvusiomis cenzūros sistemomis, iš kurių kyla pasipriešinimo istorija. Nino Krvivishvili ir Marie-Claire Messouma Manlanbien parodai sukūrė iš tekstilės raštų paimtus simbolius, kurie praplečia turtingą miesto tekstilės istoriją. Kituose menininkų darbuose komunikacija vyksta per garsą ir kitas medijas.

G. Jovaišos nuotr.

Kauno centriniame pašte viešėjęs kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė, kad nors pirminės funkcijos pastatas nebeatlieka, jo misija sujungti žmones ir užmegzti ryšius nedingo.

Galbūt jau netapsime kristupais kolumbais ir neatrasime naujų žemynų ar šalių. Bet vis dar galime atrasti daug vertingų mažųjų istorijų, daug bendrų jungčių net su žmonėmis, gyvenančiais visai kitokiuose kontekstuose.

 

„Ši artumo geografija yra kur kas platesnė, nei kartais įsivaizduojame. Galbūt jau netapsime kristupais kolumbais ir neatrasime naujų žemynų ar šalių. Bet vis dar galime atrasti daug vertingų mažųjų istorijų, daug bendrų jungčių net su žmonėmis, gyvenančiais visai kitokiuose kontekstuose. Vis dar turime ieškoti kelių susikalbėti, priimti kitą su visais jo trūkumais ir privalumais. Vis dar turime sau priminti, kad gėrio kova prieš blogį yra amžina. Ir tam, kad ją laimėtume, reikia nepamiršti kilstelėti žvilgsnio aukštyn. Matyti ne kasdienes nereikšmingas apnašas, o aukštesnį bendrą tikslą“, – parodos idėją ieškoti ir siūlyti alternatyvias ateities perspektyvas priminė ministras.

Dvi lydinčios parodos ir edukacinė programa

Iki pat spalio 29 d. vyksianti Kauno bienalė pakvies į dar dviejų tarptautinių parodų atidarymus, taip pat pagrindinės parodos temą praplečiančias ir svarstančias veiklas.

„Nuo rugsėjo 16 d. startuoja 14-osios Kauno bienalės edukacinė programa. Lankytojų laukia paskaitos, diskusijos, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės, kavos degustacijos, integruotos pamokos ir daugybė kitų veiklų. Edukacinė programa padės susipažinti su parodos „Artumo geografija“ tema, menininkais bei jų kūriniais. Tikiuosi, jog lankytojai aktyviai įsitrauks į siūlomas veiklas, kurios taps atspirties tašku įvairioms politinėms, socialinėms ir kultūrinėms diskusijoms“, – plačią bienalės programą pristatė N. Kulik.

S. Petkaus nuotr.

Europos Komisijos kaip sėkmingiausias projektas lankytojų edukacijos srityje Europoje apdovanota Kauno bienalė į edukacines veiklas pakvies nuo rugsėjo vidurio. Kiekvieną savaitgalį ir kai kuriomis darbo dienomis vyksiančios veiklos bus skirtos suaugusiems, šeimoms, paaugliams ir vaikams, taip pat socialiai jautrioms visuomenėms grupėms. Festivalio profesionalių edukatorių ir lektorių komanda meno entuziastams ir visuomenei sieks sukurti erdvę susipažinti ir interpretuoti Kauno bienalėje pristatomus menininkus/-es, jų kūrybą, šių metų bienalės temą ir pažinti šiuolaikinio meno įvairiapusiškumą. 

Už dviejų savaičių Kauno bienalė pristatys dar dvi parodas. Rugsėjo 14 d. Kauno paveikslų galerijoje bus atidaroma Lietuvos ir Japonijos šiuolaikinės tekstinės meno paroda „Restart“. Jai kuratorės Keiko Kawashima, Odeta Žukauskienė ir Monika Žaltė subūrė 15 menininkų. O rugsėjo 16 d. Raudondvario menų inkubatoriuje duris atvers Kūrybiškos Europos „Magic Carpets“ (Stebuklingi kilimai) platformos paroda „Vieta bendruomenei, bendruomenė vietai“, kurioje bus pristatyti kylančių menininkų rezidencijų rezultatai. Pagrindinis jos tikslas – apmąstyti bendruomenės ir vietos santykį: kaip vieta gali veikti žmonių santykius ir atvirkščiai – kaip bendruomenės gali daryti įtaką erdvės pokyčiams. 

14-oji Kauno bienalė vyks iki spalio 29 d.

G. Jovaišos nuotr.

Šiais metais ji pristato jungtinę parodą „Artumo geografija“, kurią įgyvendina kartu su 14-uoju šiuolaikinio meno festivaliu „Survival Kit“ (Latvija). Jai kuratorės A. Knock ir I. Lāce subūrė apie 50 tarptautinių menininkų/ių ir jų kolektyvų iš trijų žemynų: Europos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos. Daugelis jų kūrinius sukūrė specialiai šiai parodai, kuri apima šias erdves: Kauno centrinį paštą (Laisvės al. 102, Kaunas), P.A.R.A.K.Ą (Prancūzų g. 2, Kaunas), A. Juozapavičiaus pr. 19 ir Vidžemės turgų (Brīvības g. 90, Ryga).

Kauno bienalę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.