- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
8 minutės peizažo.
-
Galerijoje „Drobė“ – tapytojos M. Gailiūtės pilkumos virpėjimuose paskendusi pakrantė
-
Galerijoje „Drobė“ – tapytojos M. Gailiūtės pilkumos virpėjimuose paskendusi pakrantė
-
Galerijoje „Drobė“ – tapytojos M. Gailiūtės pilkumos virpėjimuose paskendusi pakrantė
-
Galerijoje „Drobė“ – tapytojos M. Gailiūtės pilkumos virpėjimuose paskendusi pakrantė
-
Galerijoje „Drobė“ – tapytojos M. Gailiūtės pilkumos virpėjimuose paskendusi pakrantė
-
Galerijoje „Drobė“ – tapytojos M. Gailiūtės pilkumos virpėjimuose paskendusi pakrantė
-
Galerijoje „Drobė“ – tapytojos M. Gailiūtės pilkumos virpėjimuose paskendusi pakrantė
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ – nauja tapytojos Mildos Gailiūtės drobių paroda „Pakrantė". Lengvai atpažįstamą braižą turinti dailininkė kviečia pasivaikščioti Nemuno pakrante, paskolinusia savąjį vardą ir parodai.
Saulės išsiilgusiems lietuviams pilka spalva asocijuojasi su nuobodžia rutinine veikla, neįdomiu, blankiu žmogumi – statistiniu minios vienetu, niūriu, net menko saulės spindulio nepraleidžiančio „cepelinų spalvos“ dangumi – šviesą sugeriančiu, klampiu it naminių didžkukulių viralas. Tačiau į monochrominę tapybą pasinėrusi M. Gailiūtė būtent pilką spalvą pasirinko Kaunui vaizduoti.
Tapytojai nereikia margos spalvų paletės – pakanka vienos. Jai nereikia klaidžioti po Kauno užkulisius – kasdienybė turtinga lengvai atpažįstamais motyvais, o, atliepdama vidinį poreikį tapyti peizažą, viename žaliausių Lietuvos miestų menininkė nesunkiai randa gamtos.
Naujausioje parodoje – Žamųjų Šančių peizažai, brandinti, pačios žodžiais, šešerius metus, tačiau drobėse atsiradę 2020 m., nuo nutapyto vieno medinuko. „Kurdama nuolat galvoju apie ryšį su vietomis, gamta ir apie vykstančius miesto pokyčius. Tapau savo gimtąjį miestą ir taip apie jį kuriu asmeninį pasakojimą“, – yra sakiusi dailininkė.
Be pavadinimo. / A. Barkausko nuotr.
Žemųjų Šančių vaizdus ji apgaubia lengvu rūku, žiemos dieną besigalinėjančiu su sunkiu sniego apklotu.
Nors yra prisipažinusi, kad Kaunas jai asocijuojasi su pilkuma, šiandien akivaizdu: dailininkė reabilitavo šią spalvą. M. Gailiūtė atrado joje daugybę galimybių, tačiau norint jomis pasinaudoti, būtinas ypatingas santykis su teptuku – tik jautraus menininko rankomis tepamas dažo potėpis pilkumą gali paversti nauja spalva. Tarsi drobę liestų kokia išmaniąja plunksna, kuri sulig kiekvienu stipresniu spustelėjimu paliktų vis kitą žymę iš spalvų paletės. Truputis jėgos – ir geltona virstų žalia, dar vienas sluoksnis – ir žalia virstų nakties dangaus mėlyna.
Naudodama tik vieną, pilką dažą, M. Gailiūtė kuria pačias įvairiausias spalvas sutalpinantį pasaulį. Kitaip nei slogus lapkričio dangus, jos pilkuma pilna gyvasties. Joje žaidžia šešėliai, lėtai srūva Nemunas, pavasarinio atgimimo kantriai laukia pakrantės medžiai. Menininkės kūrinių spalvinis blankumas – jaukus, kiek slėpiningas, gyvas ir virpantis, sako menotyrininkė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė.
Žiemos studija. / A. Barkausko nuotr.
Nagrinėdamas dailininkės drobes gali pasijusti dvejopai – apimtą melancholijos pilkuma užliūliuos, nuves į gilesnius pilkos spalvos tyrinėjimus, po kurių, it tas eskimas, sniegui apibūdinti vartojantis pusšimtį žodžių, pradėsi lyginti atspalvius, kuriais nutapytas betonas, mūras ar patręšęs namukas.
Būtinas ypatingas santykis su teptuku – tik jautraus menininko rankomis tepamas dažo potėpis pilkumą gali paversti nauja spalva.
Nemuno pakrantės medžiai nebeatrodys panašūs į Šilainių medžius, matytus cikle „Miegamasis rajonas“. Žvelgdamas į pilkai baltą drobę su nuo sniego apsunkusiomis eglėmis, regėsi mėnulio apšviestų medžių siluetą, nepasigesdamas jų žalumos. Arba atvirkščiai – pasijusi it žiūrėtum nespalvotas nuotraukas, spręstum juose nutapytus prasminius rebusus, bandytum iššifruoti kodais užmaskuotą tikrovę. Tarsi lukštendamas vizualizuotą mįslę, kai atsakymas ateina įvardijus atvaizdą, nubraukus pirmąją žodžio raidę, vietoje Ž įrašius P, perskaičius užrašą iš kito galo ar radęs jo antonimą, žiūrovas pats nepastebi, kaip pradeda žaisti dailininkės sumanytą atminties žaidimą. Savo prisiminimų kartotekoje ima ieškoti, koks Nemunas ties Varnių tiltu, kokia spalva dominuoja daugsyk matyto, tad pro šalį einant jau nebepastebimo medinuko fasade.
Be pavadinimo. / A. Barkausko nuotr.
Menotyrininkė J. Rimkutė-Vainiuvienė naujausią parodą vadina dar vienu kūrėjos stabtelėjimu jos kūrybiniame kelyje. „Tapytojos pasaulis į žiūrovus visuomet prabyla tik jai būdinga vizualine energija – subtiliu spalviniu intymumu, erdvės ir šviesos harmonija. Save ji palieka tarsi už kadro, nes dažnai toks yra sumanymas. Tapybos darbais Milda rašo potyrių dienoraštį, laikydamasi jai būdingo tapybinio ritualo sekos, kai pasirinktas motyvas tampa personifikuotu konkrečios vietos atspindžiu", – sako menotyrininkė.
Kas? M. Gailiūtės kūrinių paroda „Pakrantė“.
Kur? Galerijoje „Drobė“ (Drobės fabrike, trečiajame aukšte, Drobės g. 62).
Kada? Iki sausio 31 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės2
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...
-
Kviečia švęsti: renginys mylintiems upes ir netikėtumus
Iki Kauno gimtadieninio liko vos savaitė. Renginių gausa tokia, kad jau dabar reikėtų pradėti rinktis, kur būtinai norėtumėte apsilankyti ir pamatyti, išgirsti, patirtis. ...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Karališkasis mecosopranas dama S. Connolly: scenoje man svarbiausia atskleisti savo personažo esmę
Gegužės 31 d. Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu si...
-
„Kaunas Blues 2024“ žada tikrą šventę miestui1
Spalio 11–12 d. Kaunas skęs bliuze: „Kaunas Blues 2024“ žada užkurti tikrą šventę miestui. Vakariniai koncertai Kauno sporto halėje kvies išgirsti šiandienos bliuzo žvaigždes, o nemokama dieninė programa Kauno st...
-
Viena mėgstamiausių miestiečių vasaros vietų Kaune švęs jubiliejinį sezono atidarymą
Gegužės 17–18 d. „Kauno vasaros terasa“ ir „Pilies sodas“ švęs jau dešimtąjį sezono atidarymą. Visą savaitgalį miestiečių pamėgtoje vietoje, prie pat Kauno pilies, vyks koncertai po atviru dangumi. Penktad...
-
Fotografija kaip būdas tyrinėti miestą
Į Kauną atkeliauja fotografijų paroda „Ki |r| timai. Žvilgsnis į Kirtimų mikrorajoną“. Vienam dinamiškiausių Vilniaus rajonų skirtame projekte – kaunietės Ievos Austinskaitės kūriniai. ...