Pažaislio festivalio dovanos: nežemiška muzika ir svajos

Rugpjūtį Pažaislio muzikos festivalis pradės susitikimais, skleidžiančiais pagarbą seniesiems muzikos kūrėjams ir ankstesnių laikų muzikavimo tradicijai.

Reveransas klasikai

Penktadienio vakarą istorinėje Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje skambės kūriniai iš neišsenkančio Romos Katalikų Bažnyčios liturginės muzikos lobyno. Juos atliks grigališkojo choralo savaitės „Marijampolė 2024“ jungtinis dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“, mišrus choras „Veritas“ ir vargonininkas Dailius Kavalevskis.

Koncerte bus pristatytos tūkstančio metų senumo grigališkojo choralo giesmės ir lietuvių muzikos klasiko, kompozitoriaus Juozo Naujalio religinės chorinės ir vargonų muzikos kūriniai, sukurti daugiau nei prieš šimtą metų.

Šiemet minime J. Naujalio 155-ąsias gimimo ir 90-ąsias mirties metines, o lygiai prieš 130 metų kompozitorius ir vargonininkas tobulinosi Rėgensburge, iš kur parsivežė neįkainojamos patirties ir įkvėpimo kūrybai ir žinių. Atkuriant atminties tiltus tarp Lietuvos ir Vokietijos, grigališkojo choralo savaitės „Marijampolė 2024“ organizatoriai vadovauti chorui pakvietė Rėgensburgo aukštosios katalikų bažnytinės muzikos ir muzikos pedagogikos mokyklos, šiemet švenčiančios 150 metų įsteigimo sukaktį, grigališkojo choralo ir liturginio giedojimo profesorių Christophą Hönerlage.

Himnai meilei ir riteriškumui

Sekmadienį festivalis kviečia praleisti Kauno valstybinėje filharmonijoje, kur amžina kaip pasaulis legenda apie kilniuosius riterius atgims naujoje vieno žinomiausių šiandieninės Lietuvos baritonų Eugenijaus Chrebtovo ir lietuviškosios kultūros ambasadorės Vokietijoje, pianistės, vokalo korepetitorės ir muzikologės Ramintos Lampsatytės parengtoje programoje „Riterių dainos“.

Ko gero, sunku būtų rasti žmogų, nieko negirdėjusį apie riterį Don Kichotą, vykdžiusį neįtikėtinus žygdarbius, patyrusį keisčiausius nuotykius, nuolatos kupiną kilnių minčių ir nepasiekiamų troškimų. Jo poelgiai, paskatinti gausybės perskaitytų romanų apie klajojančius riterius, daugeliui gali pasirodyti mažų mažiausiai keisti. Kita vertus, Don Kichoto žygiuose ir juos lydinčiuose apmąstymuose slypi gyvenimiška išmintis, riteriška filosofija, svajingas objektų idealizavimas.

Don Kichoto žygiuose ir juos lydinčiuose apmąstymuose slypi gyvenimiškos išminties, riteriškos filosofijos, svajingo objektų idealizavimo.

Tokiems muzikiniams apmąstymams šio koncerto atlikėjai pasirinko du legendinius vokalinius ciklus ir ištraukas iš Mitcho Leigho miuziklo „Žmogus iš La Mančos“. Pirmasis ciklas – Jacques‘o Ibert‘o „Don Kichoto dainos“, sukurtos legendiniam kino filmui, kurį režisavo Georgas Wilhelmas Pabstas, o pagrindinį vaidmenį atliko Fiodoras Šaliapinas. Jis pirmasis ir įgarsino keturias 1936 m. išleistame filme skambančias J. Ibert‘o dainas.

Antrasis vokalinio meno šedevras – Maurice‘o Ravelio „Don Kichotas Dulsinėjai“. Pirmasis autorius, kuriam buvo pateiktas užsakymas sukurti muziką G. W. Pabsto filmui, buvo M. Ravelis. Deja, jam pradėjus kurti muziką paūmėjo liga ir kompozitorius buvo priverstas nutraukti darbą. Režisierius, laiku negavęs muzikinės medžiagos, nutraukė sutartį su kompozitoriumi ir užsakymą perleido J. Ibert‘ui. Tai supykdė M. Ravelį, bet jis nepaliko šios idėjos ir, kiek atsigavęs po ligos, parašė tris dainas filmo scenarijaus autoriaus Paulo Morando tekstais. Kurti dainas kompozitorius baigė tik padedamas draugų ir asistentų, nes pats jau negalėjo net pasirašyti.

Dainos iš amerikiečių kompozitoriaus M. Leigho miuziklo „Žmogus iš La Mančos“ skamba tarsi himnai meilei ir riteriškumui. Šio miuziklo istorija vystosi kalėjime, kuriame sėdi pats Miguelis de Servantesas Saavedra ir, norėdamas įrodyti savo autorystę, kartu su kitais kaliniais stato spektaklį apie Don Kichotą.

Susitikę kūrybos keliai

E. Chrebtovas gimė Ukrainoje, mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje. Solistas sėkmingai pasirodė tarptautiniuose ir respublikiniuose dainininkų konkursuose: jis yra tarptautinio Tito Kuziko vokalistų konkurso pirmos vietos laureatas, tarptautinio F. Šaliapino vokalistų konkurso laureatas, Zenono Paulausko konkurse laimėjo trečiąją vietą, taip pat yra Stasio Baro konkurso laureatas. Išraiškingo baritono savininkas dainuoja Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje debiutavo atlikdamas Onegino vaidmenį Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, vėliau sėkmingai pasirodė Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.

Solistas nuolatos tobulina dainavimo įgūdžius meistriškumo kursuose, dažnai dainuoja Latvijos nacionaliniame ir Tartu „Vanemuinės“ teatruose, bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio dirigentais. E. Chrebtovą taip pat vis dažniau galima išgirsti atliekant populiariąją muziką ar išvysti televizijos ekranuose.

R. Lampsatytė – Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė, žymi pianistė, gimusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, dabar gyvenanti Berlyne, profesoriaujanti Hamburge, bet dažnai apsilankanti Lietuvoje. Čia ją atveda ne tik įvairiausi projektai, bet ir namų jausmas. Ji yra savotiška lietuviško meno ir Vydūno dvasios skleidėja pasaulyje. Gimusi Čikagoje, fortepijoną ir vokiečių literatūrą ten studijavusi atlikėja, vėliau mokslus tęsė Zalcburgo „Mozarteum“ universitete ir Berlyne, kur įgijo muzikologijos daktaro laipsnį.

R. Lampsatytė yra išleidusi knygų apie lietuvių moderniąją muziką, kompozitorius Bronių Kutavičių ir Osvaldą Balakauską. Berlyne profesorė dirba su operos solistais, Hamburge su dainavimo bakalauro studentais rengia oratorijas, dainas, su magistro studentais – moderniąją muziką ir operą, veda seminarus apie XX ir XXI a. muziką.

Pati pianistė save pristato taip: „Esu lietuvė, kartais gyvenanti kitur. Su tėveliais visada kalbėjau tik lietuviškai ir dienoraštį dabar rašau lietuviškai, mano vardas ir pavardė – lietuviški. Mano vyras vokietis irgi išmoko lietuvių kalbą, abu vaikai skaito, rašo ir laisvai kalba lietuviškai. Niekada nepriėmiau Vokietijos pilietybės, nors čia gyvenu. Ir aš, ir mano vaikai turime Lietuvos pilietybę, turiu lietuvišką pasą.“

Paklaustas, kaip susidūrė jo ir R. Lampsatytės kūrybiniai keliai, E. Chrebtovas sako, kad jų pažintis prasidėjo prieš keletą metų, dainininkui rengiant pagrindinę partiją Giuseppe‘s Verdi operoje „Makbetas“. Kadangi pianistė šiuo metu dažnai būna Vilniuje, konsultuoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistus, su ja reguliariai ėmė dirbti ir E. Chrebtovas. Pianistės iniciatyva prieš metus jie parengė Lied žanro koncertą, kuriame skambėjo Gustavo Mahlerio vokalinis ciklas „Keliaujančio pameistrio dainos“, o šiemet kūrybinio dueto mintys pakrypo prancūziškos muzikos linkme.

„Berepetuodami pagalvojome, kad J. Ibert‘o ir M. Ravelio dainos turėtų labai tikti mano balsui. Sužavėjo ypatingas šių dainų charakteris, spalvų gausa. Prie J. Ibert‘o ciklo jau buvau prisilietęs prieš keliolika metų, tad Ramintai prasitarus apie šį faktą, iš karto užsikrėtėme šia idėja. Mane žavi Don Kichoto filosofija, jo požiūris į gyvenimą, taip pat specifinis to laikotarpio prancūziškos muzikos braižas, alsuojantis rytietiškomis spalvomis. Koncertą pavadinome „Riterių dainos“, tad programos eigoje kilnųjį ispanų hidalgą aplankys riteriai iš lietuviškų operų: Jaunasis bajoras iš Jurgio Karnavičiaus „Gražinos“ ir Ūdrys iš Vytauto Klovos „Pilėnų“, – kviesdamas klausytojus į koncertą pasakoja baritonas E. Chrebtovas.


Kas? Koncertas „VEXILLA REGIS PRODEUNT“.

Kur? Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 2 d. 19 val.


Kas? Koncertas „RITERIŲ DAINOS".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 4 d. 18 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių