Kartu su pavasario gaiva į Kauno valstybinę filharmoniją jubiliejinį – 25-ąjį – kartą grįžta kompozitorių Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalis, kaip ir kasmet, atsigręždamas į pagrindines vertybes ir tradicijas.

Ryškiausiais savo šalių muzikos pasaulio atstovais tituluojamų kūrėjų muzikos festivalis Hordalando grafystės ir Kauno miesto bendrystės iniciatyva palaipsniui išaugo į solidų meno projektą, žymiai praturtinantį muzikinį Kauno gyvenimą. XXV festivalis garbingai tęsia tradicijas – išlaiko kūrybingo, glausto ir koncentruoto renginio, aprėpiančio keturis koncertus, amplua, jo koncertiniai projektai išlieka svarūs, turiningi, juose skamba ne tik M. K. Čiurlionio ir E. Griego kūryba, bet ir plačiai atskleidžiami šių dienų Lietuvos ir Norvegijos kompozitorių ir atlikėjų darbai.

Norvegiškas džiazas

Pirmasis festivalio koncertas „Norvegijos džiazo spalvos“ kvies susitikti su išsiilgtais svečiais iš Norvegijos – Ivar Kolve Trio. Neįprastos sudėties džiazo ansamblis grįžta į Kauną su kontrastinga, alsuojančia norvegišku koloritu, šiuolaikinio džiazo ir senosios norvegų tautinės muzikos ritmais žėrinčia koncertine programa.

Sovietų muzikai gavo rankraščio fotokopiją ir 1980 m. gruodį pirmą kartą, be Norvegijos sutikimo, atliko visą simfoniją.

Nuo 1994 m. kartu muzikuojantis kolektyvas jau paliko ryškų pėdsaką Norvegijos džiazo istorijoje. Vibrafonu arba marimba, kontrabosu ir mušamaisiais instrumentais atliekamos džiazo kompozicijos daugelį stebina neįprasta, iki šiol negirdėta sąskambių gausa ir neeiline ekspresija.

Ansamblio įkūrėjas, marimbos ir vibrafono virtuozas I. Kolve ne tik groja įvairių sudėčių ansambliuose ir solo, dalyvauja džiazo festivaliuose, atlieka programas su simfoniniais orkestrais, bet ir kuria muziką įvairiausiems džiazo ansambliams ir projektams. Mušamaisiais instrumentais grojančio Steino Inge Brækhuso scenos partnerių sąraše išvardyti bene visi žinomiausi Norvegijos ir Švedijos džiazo ansambliai, visos Europos ir JAV atlikėjai. Jis yra muzikos prodiuseris, turi mobiliąją įrašų studiją ir dėsto Stavangerio universiteto Muzikos ir šokio institute.

Kontrabosininkas Sébastienas Dubé, keletą metų dirbęs įvairiuose JAV ir Kanados orkestruose, prieš tris dešimtmečius persikėlė į Skandinaviją. Čia jis sėkmingai kuria džiazo kompozicijas ir koncertuoja su įvairių sudėčių džiazo ansambliais.

Legendinės simfonijos

Antrasis vakaras „Čiurlionis ir vieninteliai“ ves klausytojus M. K. Čiurlionio ir E. Griego melodijų vingiais. Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas ir pernai vykusio prestižinio tarptautinio Van Cliburno (JAV) konkurso sidabro medalio laimėtoja pianistė Anna Geniušienė kviečia greta neprilygstamojo lietuvių romantiko ir simbolisto M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ klausytis vienintelio E. Griego koncerto fortepijonui ir orkestrui ir vienintelės išlikusios to paties kompozitoriaus simfonijos c-moll.

M. K. Čiurlionis sukūrė dvi simfonines poemas – „Miške“ ir „Jūra“, tačiau taip ir neturėjo progos jų išgirsti. 1901 m. sukurta simfoninė poema „Miške“ yra pirmasis jo simfoninis kūrinys. Kaip rašė muzikologas Vytautas Landsbergis, „Čiurlionio poemoje vyrauja ne veiksmas, o ypatinga emocinė būsena. Šios dramos veikėjai – jausmai, judėjimas. Vaizdai tarytum įvairūs, o judėjimas iš esmės tik dvejopas: rimties būsena ir nerimo, polėkio intencija“.

E. Griego genialumo paslaptį galima paaiškinti tuo, kad jis intuityviai atpažino tai, kas norvegiška, tikra ir žavinga. 1867 m. sukūręs savo pirmąją ir vienintelę simfoniją, kompozitorius ant partitūros užrašė „niekada neturi būti atliekama“.

Po kompozitoriaus mirties rankraštis atiteko Bergeno viešajai bibliotekai, kuri daugiau nei 100-metį ištikimai vykdė paskutinę kūrėjo valią. Tik dėl šaltojo karo situacija netikėtai pasikeitė: sovietų muzikai gavo rankraščio fotokopiją ir 1980 m. gruodį pirmą kartą, be Norvegijos sutikimo, atliko visą simfoniją. Norvegai reagavo žaibiškai ir netrukus susigrąžino savo nacionalinę teisę į unikalų kūrinį.

Vienintelis E. Griego Koncertas fortepijonui – vienas ryškiausių šio žanro kūrinių XIX a. antrosios pusės Europos muzikos istorijoje. Lyrinis kūrinio charakteris leidžia jį tapatinti su ta žanro šaka, kuriai atstovauja Frederico Chopino ir Roberto Schumanno fortepijoniniai koncertai. Artimą ryšį su R. Schumanno koncertu atskleidžia romantinei stilistikai būdingas laisvumas, ryškios emocijos, subtilūs muzikiniai niuansai. Vis dėlto tautinis norvegiškas koloritas ir E. Griegui būdinga vaizdinga kūrinio struktūra liudija apie jo originalumą.

Šviesos link

Klajoti E. Griego vokalinės muzikos labirintais publiką vilios trečiojo festivalio koncerto atlikėjos: dainininkė Rita Preikšaitė, pianistė Rūta Blaškytė ir aktorė Virginija Kochanskytė. Jų parengta programa „Grožio ir šviesos link. Dedikacija Edvardui Griegui“ kvies paminėti 180-ąsias iškiliojo norvegų kompozitoriaus gimimo metines.

Žinomos menininkės kviečia pasiklausyti originalios programos, kurios dramaturgija pasižymi neskubriu tempu, ypatingu dėmesiu detalėms ir nuolat kylančia emocine temperatūra. Klausytojui tai vienu metu – ir nuostabus dvasinis atsipalaidavimas, ir intensyvus darbas bandant perprasti norvegų kompozitoriaus minčių ir jausmų verpetus.

Vykstant programai visavertiškai atskleidžiamas E. Griego, kaip įvairiaspalvės asmenybės, paveikslas: menininkės įtaigiai kalba jo dainų, muzikos ir laiškų balsu. Tarsi iš įvairių pusių tyrinėdamos E. Griego kūrybos prigimtį, atlikėjos apnuogina dosnios įkvėpimo žemės subrandintą menininko sielą ir ji skleidžiasi visu sodrumu, gyvybingumu, užburdama klausytojus vaizdinių gelme ir grožiu.

Programoje per norvegų tautos dainiaus vokalines miniatiūras ir jautrius laiškus subtiliai skleidžiasi kompozitoriaus meilė tėvynei, santykis su Dievu, kūrybos ir gyvenimo prasmės paieškos, jausmai mylimajai, tikrojo grožio ilgesys.

Baigiamieji akordai

Bene originaliausias projektas „Grieg in Jazz“ nuskambės baigiamajame festivalio koncerte. Tomo Botyriaus diriguojamo Kauno bigbendo parengta unikali programa, skirta E. Griego 180-osioms gimimo metinėms, apims įvairius, žinomus ir girdėtus norvegų kompozitoriaus kūrinius.

Pirmoje dalyje skambės legendinių džiazo meistrų Duke’o Ellingtono ir Billio Strayhorno aranžuotos bene žinomiausio E. Griego kūrinio – siuitos „Peras Giuntas“ pjesės. Šias pjeses D. Ellingtonas su savo grupe dar 1960 m. įrašė ir išleido albumą. Švedijos karališkoji muzikos akademija, remdamasi Švedijos autorių teises reglamentuojančiu teisės aktu, tuomet pareiškė, kad albume esančios E. Griego muzikos džiazo versijos „įžeidžia šiaurietišką muzikos kultūrą“. D. Ellingtonas atšaukė albumo leidybą, o byla teisme taip ir nebuvo išnagrinėta. Tik po 30 metų ši interpretacijos versija buvo reabilituota. 1992 m. laikraštis „The New York Times“ taip atsiliepė į D. Ellingtono „Pero Giunto“ adaptacijos gyvą atlikimą: „Tai kūriniai, pasižymintys tiršta ir nuostabia harmonija, puikiai tinkantys gyvai atlikti. Čia romantinė melodija klajoja aplink švelnias džiazines harmonijas, o muzikos greitakalbę staiga keičia jausmingos baladės.“

Muzikinį antrosios koncerto dalies turinį parengė lietuvių džiazo muzikantų komanda, sutelkta kompozitoriaus, trombonininko ir aranžuotojo Jievaro Jasinskio. Čia skambės džiazinės E. Griego kompozicijos, išaugusios iš mums žinomų fortepijoninių lyrinių pjesių, dainų ar orkestrinių kūrinių fragmentų. Klausydamiesi improvizacijų ir džiazo harmonijų ir ritmų, klausytojai galės naujai patirti E. Griego muzikos klodus, kurie iškils iš rūko lyg nepažinti ar naujai atrasti fjordai.

Kas? XXV E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalis.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Kovo 16–19 d.