- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar XXI a. yra tokių Karmen ir kaip jas atpažinti? Ar šiandien galėtų gimti Karmen ir Chosė meilės istorija – tokia kaip garsiojoje Prospero Mérimée novelėje?
Režisierius Kęstutis Jakštas į abu klausimus atsako vienareikšmiškai teigiamai: atsakymų jis ieškojo statydamas naująjį Kauno valstybinio muzikinio teatro miuziklą "Karmen". Jame klasikinis siužetas papildytas Franko Wildhorno muzika, libreto autoriaus Normano Alleno idėjomis bei Jacko Murphy eilėmis. Karmen istorijos KVMT scenoje atkūrimu rūpinasi ir dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, choreografai Dainius Bervingis bei Gintaras Visockis. Pagrindinius vaidmenis atlieka Viktorija Streiča, Gabrielė Bielskytė, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas ir Jeronimas Milius.
Apie tai, kuo šis pastatymas bus kitoks, ką reiškia būti fatališka moterimi šiandien ir kokios filosofinės mintys lydi kūrybinio proceso metu – pokalbis su K.Jakštu.
– "Karmen" pastatymų teatro istorijoje yra nemažai. Tad natūraliai kyla klausimas, kuo išskirtinė bus ši versija? Kokia bus jūsų pagrindinė veikėja Karmen? Galbūt siekiate į šią istoriją pažvelgti šiuolaikiškai?
– Ypatingo šiuolaikiškumo ir nereikia, nes pati istorija parašyta taip, kad veiksmas vyksta šiomis dienomis. Yra tik mažutis fragmentas, primenantis, kad ši istorija jau kažkada buvo. Nei Karmen, nei Chosė, nei Garsija nėra išnykę. Žmonių charakteriai nesikeičia. Kyla klausimas, tik kaip šiuos veikėjus atpažinti šiandien? P.Mérimée laikais fatališkų moterų buvo vienetai, todėl jos buvo tokios ryškios, o šiandien tokia yra kas antra trečia moteris. Čia ir buvo didžioji problema – surasti tą raktą, kuo šių dienų Karmen yra tikrai Karmen – ir dora, ir nedora, kuo ji patraukli, kuo ten viskas "patepta", kad visi vyrai klumpa prieš ją. Manoji Karmen yra kitokia, nes ji yra perkūniškai pasiaukojanti ir tikrai mylinti. Aš vis savęs klausiu, ar fatališkais žmonėmis gimstama? Ši Karmen yra savo likimo žmogus, ir ji tai puikiai suvokia. Ir jeigu jai tektų visa tai dar sykį išgyventi, ji gyventų lygiai taip pat, nors jos gyvenimas ir nepavydėtinas. Tiesiog taip viskas yra nulemta. Šioje versijoje yra ir didžiulis tiesos pojūtis. Dažnai žmonės, kurie yra gražūs, išmoksta naudotis gyvenimu ir valdyti. Čia Karmen tuo nesinaudoja. Tiesiog gyvena taip, kaip nori gyventi. Ir jeigu nekenčia, tai neslepia to nuo nieko. Ji leidžia sau nepaduoti rankos, ir dar daugiau.
– O ar nesusidūrėte su natūraliu vyrišku vidiniu pasipriešinimu tokiam moters tipažui?
– Ne. Bet kokiai situacijai esant, aš ją labai myliu. Yra režisierių, tarp kurių turbūt esu ir aš, kurie nesupranta moteriškos psichologijos ir paprastai vyrai turi savo požiūrį į moteris. Bet aš ją myliu, nes ji, ištikus bet kokiai situacijai, yra be galo moteriška. Mano supratimu, moteris tikrai taip pasielgtų, net jeigu matytų klystantį ir einantį mirti vyrą, ji tikrai moteriškai sustabdytų, o ne pastumtų ir pasitrauktų. Pačioje pjesėje yra vulgarių situacijų, bet manęs niekada teatre neviliojo atvira fiziologija. Visi vyrai alpsta dėl Karmen. Ją pamatę sako: "Ji bus mano." Tada ir pradedi galvoti, kas yra joje užkoduota. Gal tai ir yra tas fatališkumas? Nors ji pati tuo nė kiek nesimėgauja, netgi save kaltina nesuvokdama, kas joje yra tokio, kad dėl jos visi lenda po Damoklo kardu. Ji visą gyvenimą yra priversta nešioti nuodėmę. Ir koks džiaugsmas apima, kai tu atrandi kruopą to, dėl ko vyras taip galėtų padaryti. Pačiame P.Merime apsakymo finale yra kraupi scena, kada Chosė atsiklaupęs ant kelių prašo Karmen: "Pameluok, kad myli mane ir aš paliksiu tave gyvą." Karmen atsako: "Aš negaliu tau pameluoti, aš jau nebemyliu tavęs." O šiame miuzikle Chose prašo mirštančios Karmen: "Kovok", o ji atsako "aš jau laimėjau". Karmen pasiaukoja dėl meilės Chose. Tiek viename tiek kitame variante ji lieka ištikima savo širdžiai. Kokio stiprumo žmogus turi būti, kad žinodamas, jog netrukus mirs, neišsižada savo vidinio tikėjimo. Tokia yra manoji Karmen.
– Realiame gyvenime mažai tokių žmonių...
– Taip. Karmen turi nesunaikinamą tiesos pojūtį, kuris šiandien supilkėjęs, susiniveliavęs. Man taip norėtųsi matyti gyvenime tokių žmonių, paskui kuriuos būtų galima eiti į mūšį – žmones, kurie nėra išdavę savo principų. Kai kurie savo tiesą deklaruoja siekdami būti patrauklūs reklamai, tačiau yra nedaug žmonių, stumiančių pasaulį į priekį. Nesvarbu, ar tai poetas, turintis su savo tiesos jausmą, ar fizikas, kuris dėl mokslo geriau valgys sausą duoną ir eis pėsčias į darbą, bet tikės tuo, ką daro. Jų padarytus genialius atradimus gudrūs verslininkai sugeba patentuoti ir parduoti kaip mūsų šalies didžiausius pasiekimus. Ir tie maži žmogeliukai niekada nepasakys: "Oi, palaukit, taigi čia mano." Jiems svarbu kurti tą tiesą. Mane žavi tapytojas Donatas Sauka. Tai genialus menininkas. Bet ar kas kur nors matė jį kokiam vakarėly, "Žmonių" viršely ar panašiai? Vieno nedidelio miestelio žmonės kartais mato D.Sauką, einantį į parduotuvę, grįžtantį namo, užsidarantį ir tapantį. Todėl jo tokie ir darbai – kupini tiesos. Aš tyliai tyliai, visiškai nešaukdamas, noriu kalbėti apie tokius žmones. Aišku, Karmen personaže jie visi turbūt nesutilps. Deja, ta terpė jau nykstanti. Kas keisčiausia, kad labai greitai nykstanti. Jeigu anksčiau reikėdavo kelių šimtmečių, kad tokia generacija išnyktų, tai dabar užtenka dešimtmečio. Ir viską nuplauna tarsi jūros banga – lieka lygus smėlis. Kopų nebelieka ir reikia vėl ilgai iš naujo jas atkurti.
– Vyriškiems charakteriams taip pat svarbus buvimo savimi klausimas?
– Labai daug domėjausi tautinėmis mažumomis. Chosė yra Ispanijos baskas, Karmen – Andalūzijos čigonė. Tai labai saviti žmonės. Aš matau ir didelę Chosė tragediją. Pagal visus tautinius normatyvus tai yra garbės, savigarbos, žodžio žmonės. Ir ką reiškia jam staiga suklupti šioje istorijoje, visko atsisakyti dėl meilės. Karmen taip pat nėra laisva, ji yra čigonė, Garsijos žmona, ir pagal čigoniškus papročius jie yra susituokę iki gyvenimo pabaigos. Karmen trejus metus bando išpirkti savo vyrą, kaip žudiką, iš kalėjimo mylėdama Chosė. Ar jam laikytis garbės kodekso, kuris yra tautinėje sąmonėje? Manau, kad tai ir šiandien yra labai aktualūs dalykai. Dažnai šiandien, kaip pasisuka gyvenimas, taip ir prisitaikom. Prarasta garbė ir savigarba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Senegalo sostinėje Dakare įvyko NKDT bendrakūrybos su menininkais iš Afrikos pristatymas1
Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrybinės jungtys siekia Afrikos žemyną. Jau trečius metus teatras dalyvauja Kūrybiškos Europos partnerysčių projekte „Deconfining“ (liet. „Išsilaisvinimas“), kurio tikslas yra megz...
-
Adventinis miestelis: Kūčių stalas, saldaturgis ir dirbtuvėlės visai šeimai
Lietuvos etnografijos muziejus Rumšiškėse gruodžio 7–8 ir 14–15 dienomis kviečia į adventinį miestelį, kuriame atgis senosios tradicijos, jaukūs prisiminimai ir pajusite tikrą šventinę dvasią! ...
-
Kaune įvyko mados eksperimentas – nugalėtojas kolekcijoje atskleidė tamsiąją socialinių tinklų pusę5
Visai neseniai vienas Kauno verslo centras tapo podiumu – čia pristatyta net šešiolika mados kolekcijų renginyje „Dizaino dienos 2024“. Jau 28-ąjį kartą Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fa...
-
Šį šeštadienį Kauno sporto halėje – festivalio „Kaunas Blues“ šventiniai koncertai
Gruodžio 7 dieną, 19 val., Kauno sporto halėje laukia įsimintinas šventinis vakaras – festivalio „Kaunas Blues“ scenoje pasirodys nepaprastai ugningas kolektyvas iš Madrido „Freedonia“, kuriuos apšildys Al...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gruodžio 2–8 d.
GRUODŽIO 2 D. Prie Domeikavos saulės laikrodžio: 18 val. Domeikavos Kalėdų eglutės įžiebimo šventė. Nuotaikingas spektaklis vaikams ir šventinių eglučių alėjos pristatymas (Domeikavos laisvalaikio salė). Kulautuvos biblioteka:...
-
„Maskaradas“ vėl atkeliavo į Domeikavą
Lapkričio 23 d. gausus būrys teatro mylėtojų rinkosi į Kauno rajono Ramučių kultūros centro Domeikavos laisvalaikio salę, į tradicinį, jau tryliktą kartą vykstantį tarptautinį mėgėjų teatrų festivalį „Maskaradas“. ...
-
Raudondvaryje skambėjo J. Naujalio dainos4
Lapkričio 23-iąją Raudondvaryje įvyko XVI respublikinis Juozo Naujalio chorų konkursas-festivalis. Tai baigiamasis visus metus trukusio projekto „Raudondvaris–Naujalis – 155“ akordas. ...
-
Jonavoje įžiebta pagrindinė miesto Kalėdų eglė, eglučių miestelis7
Šeštadienio vakarą Jonavoje įžiebta pagrindinė miesto Kalėdų eglė, pranešė Jonavos rajono savivaldybė savo feisbuke. ...
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais2
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...