Maironis, neabejotinai laikomas vienu ryškiausių lietuvių poezijos etalonų, kartu yra neatsiejamas ir nuo Kauno aukso amžiaus – tarpukario – kultūros, miesto plėtros ir visuomenės gyvenimo. Ne veltui geras klasiko bičiulis Juozas Tumas-Vaižgantas yra pasakęs, kad „statyti Maironiui buvo lyg koks prieprotis. [...] Prelatą Joną Maironį tenka visai rimtai vadinti – Kauno atstatytoju, kai suskaitome, jog visa ko jis yra pristatęs beveik už visą milijoną litų“.

Vienas ryškiausių statinių, į kurį Maironis investavo savo laiką, rūpestį ir lėšas, – Kauno širdyje, Rotušės aikštėje stovintys įspūdingi rūmai. Juos XX a. pr. Maironis įsigijo gerokai apleistus, per metus suremontavo ir pavertė kultūrinio gyvenimo centru.

Rūmuose esantis aštuonių kambarių butas, kuriame poetas gyveno daugiau kaip 20 metų, iki šiol traukia lankytojų akį ir dažną priverčia aiktelti dėl subtilios prabangos, skoningo interjero, dailių meno kūrinių. Čia galima pasigrožėti Maironio dėka išsaugota rokoko stiliaus svetaine, amžininkų pripažinta puošniausia tarpukario Kaune, atrasti tam metui itin būdingų art deco elementų, o buto kambariuose esantys daiktai, meno kūriniai ne tik leidžia akies krašteliu žvilgtelėti, kaip tuo metu gyveno pasiturintys Kauno intelektualai, bet ir atskleidžia savitą Maironio asmenybę.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Minėtus aspektus patirti ir pajausti galima apsilankius Maironio lietuvių literatūros muziejuje, tačiau muziejaus darbuotojams atrodo labai svarbu, kad su Maironio butu ir kartu tarpukario kultūra, žymiausiomis asmenybėmis galimybę susipažinti turėtų kuo platesnis ratas žmonių, ypač jaunimas, taip pat svečiai iš užsienio, susiduriantys su kalbos barjeru.

Įgyvendinant projektą (vadovas – Benas Drukteinis, architektė E. Bružikaitė, muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė, dailininkė-dizainerė Inga Zamulskienė, parodų kuratorė Audronė Meškauskaitė) sukurta diorama – unikalus būdas dalelę muziejaus pasiimti ir pristatyti, kad ir kur keliaujama.

Dioramos turinys pateikiamas lietuvių ir anglų kalbomis, o siekis apie praeitį kalbėti šiuolaikinei visuomenei aktualiomis formomis įgyvendinamas pasitelkus interaktyvias detales.

Fizinis Maironio buto modelis papildomas daugialypės terpės patirtimi: čia bus galima peržiūrėti kambarius, peržvelgti archyvines nuotraukas.

Dioramoje fizinis Maironio buto modelis papildomas daugialypės terpės patirtimi: čia bus galima peržiūrėti tiek panoraminį, tiek stambiu planu pateikiamus Maironio kambarius, peržvelgti archyvines nuotraukas, iš kurių ryškėja socialinės poeto aplinkos niuansai, tarpukario intelektualų susibūrimų įdomybės. Audiogidas, pasakojimas pirmuoju asmeniu sukuria dalyvavimo efektą: atrodo, pats Maironis vedžioja lankytojus po savo namus, pasakoja atsiminimus, istorijas – apima jausmas, lyg leistumėmės į turiningą, tačiau nevienalytį, sudėtingą vidinį poeto pasaulį ir slapčiausias mintis. Taip dioramoje pateikiamas turinys susilieja į vientisą pasakojimą, iš kurio ryškėja skirtingos Maironio veiklos kryptys ir asmenybės savitumas: poetas, kunigas, profesorius, literatūros mokslininkas, parengęs išskirtinį visuotinės literatūros vadovėlį, entuziastingas Lietuvos istorijos tyrėjęs, mintinai mokėjęs visų Jano Mateikos „Žalgirio mūšyje“ pavaizduotų karžygių vardus ir likimo istorijas, rūpestingas brolis ir vaišingas namų šeimininkas, jautrus, kiek uždaras, giliai jaučiantis žmogus.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Į dioramoje atveriamą Maironio ir tarpukario Kauno pasaulį bus galima žvilgtelėti rugsėjo 10 d. 16 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyksiančiame pristatymo renginyje. Vėliau miniatiūrinis Maironio butas keliaus po Lietuvą – aplankys Raseinių krašto istorijos muziejų, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešąją biblioteką, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešąją biblioteką ir Molėtų krašto muziejų. Apkeliavus Lietuvą, dioramą planuojama pristatyti ir kultūrinėse užsienio įstaigose.