Dešimtus metus gyvuojančio festivalio paskirtis – edukacinė.

Nuo pirmojo festivalio 2011 metais šis renginys vykdė misiją supažindinti ir pristatyti teatro profesijas iš arti, kviesdamas dalyvauti dirbtuvėse, išbandyti, pavyzdžiui, teatrinio grimo, judesio, scenos kalbos ir kitas pamokas praktiškai.

Tokios krypties neišlaiko nei vienas kitas Lietuvos teatro festivalis. Festivalio programą papildo spektakliai iš Lietuvos arba užsienio (praėjusiais metais renginys tapo tarptautiniu). Tiesa, jubiliejinis, dešimtasis festivalis nesulaukė Lietuvos kultūros tarybos finansavimo ir vyko teatro išmonės dėka – finansavimas gautas perskirsčius nacionalinę teatro programą ir pritraukus rėmėjų lėšų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kovo 3-7 dienomis įgyvendintos 43 veiklos. Edukacinių dirbtuvių gausoje įsikomponavo 8 spektakliai, penki iš jų – užsienio trupių: Adam Walny teatras (Lenkija), Bird&Bat trupė (Islandija) ir Kaboca lėlių teatras iš Vesprėmo miesto (Vengrija). Lietuvą atstovavo Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklis „Iš kūno ir kraujo“ (rež. U. Bartoševičiūtė), NKDT ir VšĮ „Raudondvario menų inkubatoriaus“ muzikinis koliažas „Tuščia kėdė“ (rež. A. Jankevičius) bei Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Orfeo. Miesto šviesos“ (rež. N. Jasinskas).

Į jaunimą orientuotas festivalis

Didžioji festivalio programos dalis buvo orientuota į jaunuomenę – vyresniųjų klasių moksleivius. Visomis festivalio dienomis veikė speciali Jaunimo zona šalia teatro veikiančioje „Vero Cafe“ kavinėje, skirta teatru sudominti per įvairius žaidimus (protmūšį, kahoot ) ir diskusijas.

Šių veiklų organizatoriais tapo aktyvūs NKDT savanoriai (17-19 m.), ne tik rengę, bet ir išradingai pristatinėję užduotis. Festivalio kuratorė Skaistė Jurėnė neslėpė: „Paskyrę didžiąją festivalio veiklų dalį jaunimui, šiek tiek nerimavome. Turime patirties ir žinome, kad jų lankymosi teatre įpročiai nėra susiformavę, tačiau buvome maloniai nustebinti – teko matyti tuos pačius jaunuolius dalyvaujančius ne vienose dirbtuvėse, o dėl jaunimo suinteresuotumo, domėjimosi ir aktyvaus įsitraukimo nemaža dalis dirbtuvių truko gerokai ilgiau nei planuota.

Dirbtuves vedę profesionalai džiaugėsi, kad šiemet dirbtuvės išaugo iš „aš rodau – tu atlieki“ ir pasiekė „kuriame ir dalinamės patirtimis kartu“ lygį. Manau, kad tai didžiulis pasiekimas, kuris, tikėtina, išaugo ir atsirado per tą 10 metų festivaliui užsiauginant jaunimo auditoriją, kuri siekia vis didesnio ir gilesnio pažinimo.“

Įdomus festivalio akcentas – diskusija „Hits of 2000“, skirta pažinti Millenium kartos atstovus. Ją inspiravo teatro fotografo Donato Stankevičiaus kuriamas fotografijų ciklas „Hits of 2000“, kuriuo bandoma išsiaiškinti ir perteikti 2000 m. gimusių jaunuolių gyvenimo būdą ir atspindėti realybę. Diskusijoje, kurią moderavo politikos antropologas dr. Arvydas Grišinas ir fotografas Donatas Stankevičius, jaunimas bandė atrasti klausimus, kuriuos atsakę, galėtų geriausiai apibūdinti save. Pasidalinimas patirtimis leido atrasti įdomių įžvalgų, klausimyno sudarymas dar bus tęsiamas papildomose diskusijose.

Ekologijos vėliava

Festivalio metu prieš dirbtuves vyko atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ mokymai, skirti pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, o teatro erdvėse dalyvius pasitiko nuotaikingi šiukšlių monstrai. Pastarieji kūriniai – prieš spektaklį skelbto konkurso moksleiviams „Sukurk šiukšlių monstrą“ dalyvių kūrybos vaisiai.

Skirtingo amžiaus mokiniai ne tik sukūrė išradingus monstrus (jų pateikta net 36), panaudodami nebereikalingas buitines atliekas, bet ir sugalvojo jų istorijas bei vardus. Taip pat organizuotos šešėlių teatro dirbtuvės („Kita forma“) iš antrinių žaliavų 4-6 metų ir 7-12 metų vaikams. Belaukiant festivalio, kūrybinio rūšiavimo buvo nuotaikingai mokomasi ir „Girstučio“ baseine. Kostiumų kūrimo dirbtuvėse jų vedėja teatro dailininkė Ramunė Skrebūnaitė naudojo jau nebetinkamus rūbus ir atliekas sceninių kostiumų kūrimui. Bene daugiausiai tvarumo, vartotojiškumo ir ekologijos klausimams skirta specialioje diskusijoje, kuri vyko jaunimo zonoje kovo 6 d. vakarą.

Joje savo įžvalgomis ir patirtimis dalinosi festivalyje viešinčių trupių atstovai: režisierė Victoria Szanto (Vengrija), aktorius, atlikėjas Danny Bain (Vengrija), aktorius ir lėlininkas Adam Walny (Lenkija) ir režisierė bei choreografė Tinna Gretarsdorttir (Islandija), mėgindami atsakyti į klausimą, ar teatras ir ekologija yra suderinama, kokius kūrybinių sprendimų pavyzdžius jie gali pateikti.

Vengrijos atstovai pasakojo neseniai Kaboca teatre išleidę premjerą, kurioje vaidina su lėlėmis, pagamintomis iš šiukšlių. Instrumentalistas ir aktorius Danny Bain pasakojo labai dažnai gaminantis instrumentus iš šiukšlių. „Mano tikslas – sukurti draugiškus aplinkai, linksmus ir įdomius instrumentus.

Pavyzdžiui, mes su draugu praleidome daug laiko sąvartyne ir, radę krūvą metalo atliekų, pasigaminome muzikinius instrumentus: tromboną iš senos kriauklės bei akordeoną-batus iš spyruoklinio čiužinio – einant jie skleidžia armonikos garsą“, – patirtimi dalinosi menininkas.

Jo mintis pratęsė režisierė V. Szanto: „Vengrijoje vienas svarbiausių tikslų yra, kad menininkai kurtų draugišką aplinkai, tvarų meną. Mes manėme, kad ši idėja nauja, bet supratau, kad ji visiškai nėra nauja. Pavyzdžiui, kitame mūsų teatro sezone, kai paprastai per sezoną turime 4–5 premjeras, dabar nusprendėme turėti tik vieną, kurios metu surengsime 4 spektaklio variantus skirtingoms amžiaus grupėms.

Labai svarbu būti sąmoningiems, planuojant savo kasdieną. Dabar lėles spausdiname moderniais spausdintuvais, tad nelieka jokių atliekų. Mūsų vienas pagrindinių tikslų yra pastatyti spektaklį kūdikiams – labai jaunai auditorijai apie klimato kaitą. 2023 m. Vesprėmas taps Europos kultūros sostine, tad tvarus menas, dėmesys ekologijai, aplinkai tik dar labiau stiprės.“

Menininkas Adamas Walny pasakojo, kad lėlės spektaklyje „Hamletas“ pagamintos iš jo senelio sode augusios liepos, o įspūdingi instrumentai– žvėrys spektaklyje „Nojus“ sukonstruoti jo paties rankomis iš jau nebenaudojamų buities rakandų, daiktų. Toks kūrimo procesas jam yra natūralus.

Iš Islandijos atvykusi spektaklių vaikams kūrėja Tinna Gretarsdorttir pateikė pavyzdį, kaip jų teatre rengiamos vaikams dirbtuvės, kuriose naudojamos likusios medžiagos. Beje, Islandija yra ta šalis, kuri mažai susiduria su šiukšlių problema – jos rūšiuojamos labai aktyviai, mokyklose daug diskutuojama apie aplinką. Pasak jos, menininkas, būdamas draugiškas aplinkai, gali tobulėti.

Spektaklių panorama

Festivalio dalyviams pasiūlyta plataus amžiaus spektaklių diapazono panorama – nuo kūdikių iki jaunimo ir visų, kurie dar jaučiasi jauni, žiūrovų. Patiems mažiausiems skirti svečių spektakliai – Kabokos lėlių teatro pasirodymas „Žiedlapiai“ (1–3 metai) bei muzikinis vaidinimas „Afrikos ragana“ (nuo 3 metų). Adam Walny didelius ir mažus žiūrovus pakvietė į spektaklį-koncertą „Nojus“, Bird&Bat teatras iš Islandijos parodė judesio spektaklį mažųjų auditorijai „Vera ir vanduo“, supažindinantį su žaisminga oro būtybe. Visi spektakliai pasižymėjo minimalizmu (nesudėtinga scenografija, minimaliu tekstu, po spektaklių kūdikiams vyko betarpiškas žiūrovų įtraukimas į scenos aikštelę, pažintis su rekvizitu ir panašiai).

Kuo gi domėjosi vyresnieji? Pristatant Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį „Orfeo. Miesto šviesos“, įkvėptą graikų mitų apie Orfėją ir Euridikę, šeimininkų spektaklius „Iš kūno ir kraujo“, „Tuščia kėdė“ ir Lenkijos „Walny“ teatro lėlių spektaklį „Hamletas“, neabejotinai juos vienija žmogaus sąmonės ekologijos tema. Spektakliuose nagrinėjamos dabartinio jauno žmogaus vienatvės, liūdesio priežastys, brolžudystės, keršto temos diskusijoje po spektaklių parodė, kad žiūrovai, sekdami kūrino mintį, tapatinasi su herojais, keldami tuos pačius, ar panašius klausimus.

Apibendrinant, 2020 metų festivalis „Nerk į teatrą“ pasirinko pačias įvairiausias įtraukiančias formas – konkursus, eko žaidimus, žaidimų vakarą ir diskusijas ir, žinoma, dirbtuves, leidusias teatrą pažinti iš pačių įvairiausių pusių. Tai neabejotinai skatina festivalio auditorijos augimą.