Praėjo tik 2 svaitės nuo „Curiosity“ nusileidimo Marse, o NASA jau paskelbė planuojanti 2016 metais dar kartą nuskristi į Raudonąją planetą. Kaip praneša BBC, būsimos misijos tikslas – pažvelgti į planetos vidų bei sužinoti, kodėl jos šerdis taip skiriasi nuo Žemės. Anot mokslininkų, tai padėtų išsiaiškinti, kaip uolinės planetos – taip pat ir Žemė – susiformavo. Kaip teigia NASA specialistai, būsimas marsaeigis bus labai panašus į „Curiosity“, tačiau jis bus aprūpintas visiškai kitais instrumentais. Vienas svarbiausių instrumentų – seisminio a

Praktiškai visi kailį turintys gyvūnai kratosi, kad pašalintų nuo savęs vandenį. Tai jie daro ne tik dėl komforto, bet ir dėl būtinybės: šlapias kailis sumažina žinduolio kūno temperatūrą, o tai šiltakraujams gyvūnams gali kartais baigtis ir mirtimi. Evoliucijos eigoje kailį turintys žinduoliai išmoko greitai ir efektyviai nuo savęs pašalinti vandenį. Pavyzdžiui šunys 70 proc. ant kailio pakliuvusio vandens gali atsikratyti per 4 sekundes. Kaip jiems tai pavyksta? Į šiuos klausimus padeda atsakyti modernios filmavimo kameros, galinčios padaryti dešimtis kadrų pe

Mokslininkai atrado naują žiurkių rūšį, kuri negali nei graužti, nei kramtyti. Biologai įsitikinę, kad šios žiurkės žymi naują graužikų evoliucijos etapą. Ilganosė žiurkė Paucidentomys vermidax minta išskirtinai tik sliekais. Žiurkės buvo surastos atokiame džiunglių regione Salavesio saloje, priklausančioje Indonezijai. P. vermidax panašios į kelias žiurkių rūšis gyvenančias Filipinuose, tačiau jų žandikaulio forma ir sandara yra vienu evoliucijos laipteliu aukščiau. Ilgas snukis ir kitaip išsidėstę dantys trukdo jau graužti ir kramtyti, todėl maistą

Harvardo universiteto genetikos profesorius George‘as Churchas kartu su savo komanda sugebėjo įrašyti į DNR tūkstantį kartų daugiau informacijos, nei buvo pasiekta per praėjusius bandymus. Biologinės molekulės pavidalu buvo įrašyta dar neišleista projekto vadovo ir jo bendraautorių knyga „Regenesis: How Synthetic Biology Will Reinvent Nature and Ourselves“, vėliau buvo atliktas duomenų nuskaitymas ir kopijavimas. Tyrėjai jau seniai siekė panaudoti DNR kaip duomenų kaupiklį, kadangi ji pasižymi neįtikėtinu įrašymo tankiu – 704 terabaitai (TB) viename kubiniame m