Ir kaskadininkai turi savų baimių

Po to, kai sėdau į automobilį ir suvokiau, kad į jį galiu ne tik kreiptis "tu", bet ir kvėpuoti vienu ritmu ir kartu šokti valsą.

Šonaslydis prieš keliasdešimt metų dar nebuvo žinomas.

Sfera važiuoti gali ne kiekvienas. Kai kurie lengviau, kai kurie sunkiau išgyvena perkrovą, kai kurie netenka sąmonės. O dar reikia valdyti automobilį.

– Kas tas kelias sekundes sukasi mintyse?

– Laikas tarsi sustoja. Ratą apsukame per 2 sek. O reikia išlaikyti perkrovą, žinoti tikslią važiavimo vietą, pajausti atsipalaidavimą, apkrovą, greitį. Ir stebėti, kad nesprogtų padanga – kai tokia perkrova, o sferoje yra 1–1,5 cm nelygumai, tai nėra retenybė.

– Kas jums yra baimė?

– Žiūrėti, ką darai ir kaip rizikuoja kiti kaskadininkai. Dėl savęs nesijaudinu ir nebijau.

– Jūs nieko nebijote? Blogai, kai žmogus neturi baimės.

– Oi, turiu. Didžiausia fobija – skristi keleiviniu lėktuvu. Beprotiškai baisu.

Pats skridau su garsiu pilotu akrobatiniu lėktuvu, patyriau perkrovas, mirties kilpą. Bet kai pats laikai šturvalą, kai už nugaros parašiutas – nebaisu.

– Kas kaskadininkui yra beprotiškai baisu?

– Drėksta rankos, pila prakaitas, balu, nuolat klausinėju oro palydovių, ar viskas gerai.

Nekart atskirai nuo keleivių sėdėjau jų krėsle, o mane ramino ir pasakojo, kaip sukonstruotas lėktuvas.

Jie nepatikėtų, jei pasakyčiau, kad esu kaskadininkas. Nors pirmą triuką atlikau dar 25 metų.

Anglijoje baigiau režisūrą, televizijoje dirbau žurnalistu – mane ypač domina galimybė fantazijas įgyvendinti kine. Ateis ir Holivudo eilė – tik į šią industriją patekti sunku.

– Jūsų atliekami ar kuriami triukai alsuoja tarp gyvybės ir mirties ribos. Kas jums gyvenimas?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių