Italų legenda T. Cutugno Kaune užtraukė „Tris milijonus“

Po kelerių metų pertraukos į Lietuvą sugrįžo italų estrados legenda Toto Cutugno. Šiltas, nuoširdus, žaismingas, su gyva muzika ir prasmingais dainų tekstais. Toks antradienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje buvo 73-ejų metų atlikėjo koncertas.

Graudžių ir juokingų akimirkų netrūko. Viena jų buvo pačioje koncerto pabaigoje, kai dainininkas pareiškė visą naktį mokęsis Lietuvos antrąjį himną – Marijono Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. „Jūsų tik trys milijonai, bet jūs stiprūs. Italai tiki: geriau mažiau, bet geriau“, – pasakė T. Cutugno ir, nors kliūdamas, užtraukė lietuvių maldos priedainį – publika stojosi ir dainavo drauge. 

„Aš jus myliu", – nueidamas nuo scenos lietuviškai ištarė keturis dešimtmečius negęstanti muzikos žvaigždė. Atrodo, tie žodžiai atėjo iš širdies: viso vakaro metu T. Cutugno žiūrovus kalbino, su jais fotografavosi ir bučiavosi, šoko ir dalijosi net skaudžiausiomis patirtimis.

„Šįvakar aš daugiausia sėdžiu ant kėdės ne todėl, kad jūsų negerbiu. Man truputį sunku vaikščioti. Prieš 10 metų susirgau prostatos vėžiu ir man buvo atlikta operacija. Mane išgelbėjo tas pats gydytojas, kuris operavo Silvio Berlusconį, – netikėtai prisipažino dainininkas. – Todėl noriu jums palinkėti jaukių, gražių Kalėdų, bet labiausiai sveikatos. Linkiu pasilinksminti, nes gyvenimas tik vienas.“

Gėles nešę gerbėjai taip pat garsiai liejo išpažintis. Vienas suaugęs vyras neslėpė, kad augdamas vaikų namuose klausėsi vinilinių plokštelių su T. Cutugno muzikos įrašais, o koketiškai nusišypsojusi gražuolė patikino, kad italų kalbą išmoko tik dėl jo dainų.

Liūdnus akordus keitė linksmesni. „Kodėl jūs tokie rimti? Mes juk ne bažnyčioje ir aš dar gyvas!“, – žiūrėdamas į rūškanus veidus ne kartą ragino atlikėjas, kuriam humoras tikrai nesvetimas.

„Ar žinote, kad Kaunas – romantiškiausias pasaulio miestas? Pirmas – Kaunas, po to Venecija, tada Roma“, – pristatydamas kūrinį „C'est Venise“, šmaikštavo Toto. Arenoje nuvilnijo juokas.

T. Cutugno, nekart prisėdęs prie pianino, dainavo trimis kalbomis – gimtąja italų, prancūzų ir anglų.

„Per savo gyvenimą parašiau apie 300 dainų. 298 – moterims, o dvi – vyrams“, – žiūrovai vėl nusikvatojo. Visi dar labiau ėmė juoktis, kai Toto paprašė choru padainuoti susirinkusias mylinčias moteris, bet tik tas, kurios ištikimos net mintyse.

1990 metais T. Cutugno žvaigždė dar ryškiau sužibo nugalėjus „Eurovizijoje“ su jo paties kūrybos daina „Insieme: 1992“.

„Konkurse norėjau dainuoti apie vieningą Europą, – pasakojo atlikėjas, tačiau vėliau įvykę ekonominiai pokyčiai jo vis dėlto nenudžiugino. – Lietuva irgi įsivedė eurą? Mamma mia! Kodėl? Euras viską sugadina. Kol buvo lira, italai gyveno geriau. Dabar vidutinis atlyginimas Italijoje – apie 1400 eurų. Ką galima nuveikti su tokiais pinigais?

Lietuva irgi įsivedė eurą? Mamma mia! Kodėl?

„Oooooo“, – pavydžiai suošė žiūrovai, turbūt svajojantys apie tokią algą.

„Turiu idėją – kodėl Lietuvai ir Italijai kartu nepasitraukus iš ES? – nei juokais, nei rimtai pasiūlė Toto, o gerbėjai pritardami puolė ploti. – Tegyvuoja Lietuva! Tegyvuoja Italija!“

Vienas garsiausių Italijos dainininkų, dainų autorių ir kompozitorių muziką atrado savo tėvo, grojusio trimitu, dėka. Toskanoje gimęs Toto arba Salvatore Cutugno muzikinę karjerą pradėjo kaip būgnininkas, vėliau įkūrė grupę. T. Cutugno yra išleidęs 18 albumų, klausytojų simpatijas pavergė ne vienas jo kūrinys – „L‘Italiano“, „Innamorati“, „Serenata“, „Donna“, „Soli“ , „Solo Noi“ ir daugelis kitų.

Jis sukūrė daugybę hitų Adriano Celentano, Mireille Mathieu, Dalidai, Johniui Halliday, kitoms garsenybėms. Ar žinojote, kad bene populiariausias meilės dainas, išgarsinusias prancūzų muzikos pažibą Joe Dassiną, taip pat parašė T. Cutugno? Tarp jų buvo ir L'Ete Indien, tapusi Toto tramplinu į šlovę.

 


Šiame straipsnyje: Toto Cutugnokoncertasmuzika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vadilius

Vadilius portretas
Pasaulio pabaiga.Iš kur jus ištrauket daininika Cotugno .Aš ji pažinojau kaip Kotunio. Pradedu suprasti,kad jaunoji karta jau ne lietuviai o Lituanikai. Prakeikiu lietuviu kalbos institutą Gailestigasis Dievę ,nubausk šiuos mano gimtosios kalbos išniekintijus taip,kad pajustu net ir tečioji jų karta

R

R portretas
Viskas brukama per prievarta, vemt norisi....Gaji ta lietuviska saviveikla, be lygio, be charizmos. Per visas tv ir radijo stotis bebalsiai, o didzioji tautos dalis neatskiria pelu nuo grudu...legendiniai, nepakartojami....Koktu

R

R portretas
Saviveiklininko tris melejonus padainavo- oi kokia laime runkeliams be klausos...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Vasario 16-osios renginiai Kauno bibliotekose: nuo koncertų iki proto mūšių
    Vasario 16-osios renginiai Kauno bibliotekose: nuo koncertų iki proto mūšių

    Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į Valstybės atkūrimo dienai skirtus renginius. Platų padalinių visame mieste tinklą turinti biblioteka juos organizuos skirtingose Kauno vietose, o lankytojų lauks parodos, protų mūšiai, k...

  • Ne iš piršto laužtas vakaras Meilei
    Ne iš piršto laužtas vakaras Meilei

    Du iš trijų Storpirščių – Ainis ir Simonas, gerai žinomi Lietuvos teatro, kino ir televizijos veidai – dovanoja Jums ypatingą vakarą, skirtą Meilei. ...

  • Girto vairuotojo „VW Golf“ sustojo tik po smūgio į kitą automobilį
    Girto vairuotojo „VW Golf“ sustojo tik po smūgio į kitą automobilį

    Kauno policija praneša apie sekmadienį girtus prie vairo pričiuptus vairuotojus. Vienas jų sulėlė eismo įvykį. ...

  • Kultūros ir sporto renginiai vasario 10–15 d.
    Kultūros ir sporto renginiai vasario 10–15 d.

    Vasario 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir padaliniai: Konkursas „Mano krašto palikimas: Žmogus, Knyga, Erdvė“, skirtas Kauno rajono ir Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 70-mečiui pamin...

  • Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai
    Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai

    Vasario 10 d. Rokų laisvalaikio salė: 11 val. edukacinis užsiėmimas – koliažų kūrimas „Aš myliu Lietuvą“. Edukatorės J. Vasilionytė-Stašaitienė, I. Petriškienė. Vasario 10–12 d. Kauno rajono savivald...

  • Draugystė užgimė per simbolius
    Draugystė užgimė per simbolius

    A. ir P. Galaunių namų-muziejuje – tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės tautiškumo pamokos ir užsimezgusi moteriška draugystė. Kiekvienas antradienis mokinėms – tarsi šventė. ...

  • Kaunietis kolekcionuoja lėkštes: viskas prasidėjo prieš 40 metų
    Kaunietis kolekcionuoja lėkštes: viskas prasidėjo prieš 40 metų

    Kolekcininko Edvardo Mickevičiaus namai pilni lėkščių: pačių įvairiausių, alsuojančių istorija ir menininkų išmone. Jų sukaupęs daugiau kaip 1 tūkst. Tarp jų – ir uošvio kurti dirbiniai. ...

  • Mada kaip visuomenės veidrodis
    Mada kaip visuomenės veidrodis

    Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikia paroda „Pasikalbėkime“ – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto projektas, kviečiantis pažvelgti į madą kaip į ve...

  • Čiurlionio kūrybos aidai Argentinoje
    Čiurlionio kūrybos aidai Argentinoje

    „Jei M. K. Čiurlionis būtų kūręs Vakaruose, šiandien jį žinotų visas pasaulis“, – mano Berlyne įsikūręs argentiniečių menininkas Miguelis Rothschildas. Tarpdisciplininio meno kūrėjas 2025-aisiais dalyvaus žymiausio Liet...

  • Patricija Tilvikaitė: jaučiuosi saugi, kai rašau apie Kauną
    Patricija Tilvikaitė: jaučiuosi saugi, kai rašau apie Kauną

    „Man pačiai keista, bet vos tik įsijungia vaizduotė ir fantazija, apsidairau ir suprantu, kad esu gimtajame Kaune. Aš jaučiuosi saugi, kai rašau apie Kauną“, – sako Patricija Tilvikaitė, praėjus vos metams nuo pirmojo deb...

Daugiau straipsnių