Festivalyje „Žiemos ekranai“ – prancūziško kino įvairovė

„Šioje salėje turbūt nėra atsitiktinių žiūrovų“, – taip tuos, kurie susirinko į laikinojoje „Romuvos“ kino salėje vykusį festivalio „Žiemos ekranai“ programos Kaune pristatymą apibūdino vienas žiūrovų.

Penktadienio vakarą čia demonstruota eksperimentinė režisieriaus Antoine'o Barraudo juosta „Menininko portretas“. Sukurti į meno kūrinius orientuotą „Menininko portretą“ režisierių paskatino tyrimai, jog prie vieno kūrinio muziejuje lankytojai praleidžia vos 3–4 sekundes. Filme, kurio siužeto pagrindu tampa monstriškumo paieškos meno kūriniuose, jiems skiriama nepalyginamai daugiau laiko.

Vis dėlto panašu, kad salėje buvo vienas kitas atsitiktinis žiūrovas: tokie per filmą paliko salę. „Keistas“, „Labai labai lėto tempo“, „Be siužeto“, – taip trumpai filmą apibūdino keletas pažiūrėjusiųjų juostą iki galo, tačiau nepanorusių daugiau atvirauti žiūrovų. „Keistas, bet įdomus savo prancūziškumu filmas. Žiūrėdamas festivalinius filmus, pastebiu, kad prancūziškų filmų scenarijai prie nieko nepritempti – tarsi apie nieką, pats žiūrovas turi susivesti savo kontekstą. O kitur būna ir pritemptų scenarijų“, – pastebėjo tapytojas, videomenininkas Rolandas Karalius.

„Anais laikais vien tai, kad filmas prancūziškas ar itališkas jau buvo rodiklis, kad jį reikia pažiūrėti. Dabar dažnai laikas spaudžia, ne visada turiu galimybę tokius filmus pasižiūrėti. O „Menininko portretas“ – įdomus filmas, bet man jame gal trūko dinamiškų momentų, kurie visus pabudintų. Tačiau akivaizdu, kad filme daug sluoksnių“, – pasakojo Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė ir užsiminė, kad stengsis apsilankyti ir kituose festivalio filmuose, ypač – su aktore Jeanne Moreau.

Pažiūrėjus skirtingoms programoms atstovaujančius filmus, galima susidaryti įspūdį, koks yra prancūziškas kinas pastaruosius trisdešimt metų.

Salėje būta ir tokių žiūrovų, kurie čia užsuko dėl galimybės pasižiūrėti filmą prancūzų kalba. Vienoje Kauno gimnazijų prancūzų kalbos mokytoju dirbantis Benjaminas Speelmanas prisipažino filmą pasirinkęs ne dėl to, kad domėtųsi būtent A.Barraudo kūryba: „Antrus metus gyvendamas ir dirbdamas Kaune labai retai turiu galimybę kine pasižiūrėti filmą prancūzų kalba, nors kiną mėgstu. Kartais einu žiūrėti angliškus filmus, tačiau nepasakyčiau, kad suprantu absoliučiai viską, apie ką juose kalbama. Šiandien labai gera proga pasižiūrėti filmą, kai nereikia dėti papildomų pastangų tam, kad suprastum jo kalbą: skaityti titrų ir panašiai.“

Pasak festivalį organizuojančio Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus Jeano-Marie'o Sanio, festivalio programa – labai įvairi, joje filmų pagal savo skonį gali rasti visiškai skirtingi žiūrovai:

„Festivalio programa atspindi prancūziško kino įvairovę. Tai ir eksperimentiniai šiuolaikiniai filmai, ir klasikiniai, ir novatiški filmai su ryškiomis aštuntojo–devintojo dešimtmečio prancūzų kino žvaigždėmis. Pažiūrėjus skirtingoms programoms atstovaujančius filmus, galima susidaryti įspūdį, koks yra prancūziškas kinas pastaruosius trisdešimt metų.“

Kaip išskirtinį programos Kaune filmą J.M.Sanis paminėjo 1961 m. režisieriaus Françoiso Truffauto juostą „Žiulis ir Džimas“. Tai yra vienas pirmųjų naujos meninės krypties kine, vadinamosios Naujosios bangos, filmų. Vieną pagrindinių vaidmenų filme kuria aktorė J.Moreau.

Festivalio programoje Vilniuje rengiami ir susitikimai su režisieriais, kitais menininkais, tačiau Kaune tokių susitikimų nenumatyta. Paklaustas, kodėl festivalio metu Kaune nerengiami jokie susitikimai, J.M.Sanis atsakė: „Pavyzdžiui, A.Barraudas buvo atvykęs pristatyti savo filmo į Vilnių, ir mes turėjome planų surengti susitikimą su juo ir Kaune, tačiau čia festivalio atidarymas vyko savaite vėliau nei Vilniuje, o mūsų svečiai Lietuvoje galėjo praleisti tik keletą dienų.“

J.M.Sanis purtė galvą, užsiminus, kad galbūt susitikimai Kaune neorganizuojami nesitikint, jog į filmus susirinks daug žiūrovų: „Jūs matėte – žiūrovų buvo pilna salė. Mes žinom, kad Kaune yra mėgstanti kiną ir apskritai meną publika. Mums labai gaila, kad nepavyko suorganizuoti susitikimų šiemet – galbūt pavyks kitais metais.“

Šiemet festivalį sudaro penkios programos: pagrindinė festivalio programa „Svečias kasdienybėje”, pristatanti naujausias prancūzų režisierių kino juostas, ekscentriškojo kino perfekcionisto Jeano-Pierre'o Melville'o filmų retrospektyva, filmų programa, skirta aktorės J.Moreau atminimui pagerbti, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti dedikuota restauruotų ir retai rodomų kino juostų speciali programa bei kino juostos mažiesiems žiūrovams.

Visi festivalio filmai rodomi prancūzų kalba, su lietuviškais ir angliškais subtitrais. „Žiemos ekranų“ programa Kaune tęsis iki vasario 11 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių