Nors festivalį organizuoja pats VDU su vadove Rita Bieliauskaite priešakyje, VDU kamerinis orkestras kasmet atlieka svarbų vaidmenį formuojant koncertų idėjas. Net ir rengiant septintajį festivalį, neatsispiriama pagundoms įtraukti į programą naujų, nebandytų, retai (ar netgi niekada) klasikinės muzikos pasaulyje pasitaikančių niuansų.

Besibaigiant festivaliui VDU Didžiojoje Auloje žiūrovams prisistatys iš Leonardo Coheno tėvynės Kanados atvykstantis duetas – smuikininkas Atis Bankas ir pianistė Victoria Korchinskaya-Kogan. Kaune gimęs smuikininkas į Kanadą išvyko prieš beveik trisdešimt metų, po milžiniškos atrankos patekęs į Toronto nacionalinį simfoninį orkestrą. Balandžio 18-ąją muzikantas sugrįžta į Kauną atlikti eilės puikių kompozitorių kūrinių, tarp kurių skambės ir Lietuvoje retai girdimo litvakų kilmės smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono kūryba. Nemokamas koncertas taps tarptautinių koncertų ciklo pabaiga ir lyrine įžanga į finalinį festivalio vakarą, kuriame po eilės užsienio svečių pasirodys itin stiprus ir spalvingas specialiai festivaliui surinktas lietuvių muzikantų kolektyvas.

Festivalį Kauno valstybinėje filharmonijoje balandžio 19 dieną uždarys ypatinga, vieninteliam vakarui suburta Lietuvos muzikantų komanda, kurios iki šiol nėra turėjusi nė viena šalies koncertų salė: VDU kamerinis orkestras, su dirigentu Jonu Janulevičiumi priešaky, valtornininkų duetas ir akordeonų trio. Juo netikėčiau tai skamba išgirdus kompozitorių, kurių muzika bus atliekama koncerte, pavardes: J. S. Bach, G. P. Telemann, F. Strauss. Pirmieji du – vokiečių barokinės muzikos kūrėjai, rašę įvairiems instrumentams, tik ne akordeonui ar juo labiau valtornai, kuri tuo metu buvo artimesnė medžiokliniam ragui nei šiandieniniam instrumentui. Tuo tarpu Franz Strauss – žymus savo meto valtornininkas, daugiausiai kūręs būtent šiam instrumentui. Ir, be abejo, žymiojo Richardo Strausso tėvas, atvedęs sūnų į muzikos aukštumas.

Festivalio vadovė Rita Bieliauskaitė kalbėdama apie uždarymo koncerto programos pasirinkimą teigė, kad akordeonas ir valtorna yra sunkiai sulyginami instrumentai, todėl jų muzika skambės dviejose skirtingose koncerto dalyse. „Vis dėlto bendrumą atrasti galiu“, šypsosi R. Bieliauskaitė.

„Iš dalies abu instrumentus galima pavadinti pučiamaisiais, nes akordeonas irgi yra tarsi dumplės, tik jomis grojama ne lūpomis, o rankomis.“

Akordeonininkų trio „Indeed“ – vienas svarbiausių akordeono muzikos veidų Lietuvoje. Patys muzikantai ansamblio įkūrimą laiko vienu sėkmingiausių savo projektų, kuriame turi galimybę neapsiriboti taisyklėmis ir priimti netikėčiausius iššūkius.Laimono Salijaus, Luko Katino ir Sandros Veverskytės trio, koncertavęs ne tik didžiosiose salėse, bet net ir Kauno zoologijos sode, balandžio 19 dieną pasirodys tradicinėje erdvėje, tačiau su absoliučiai unikaliu pasirodymu. Barokiniame J. S. Bacho koncerte trims klavesinams ir orkestrui d-moll klavesinų partijas keičia akordeonai. Sunku pasakyti, kas Lietuvoje taps didesniu netikėtumu – paties koncerto atlikimas, ar klavesinų partijos atidavimas akordeonininkams. „Akordeonas yra gana jaunas instrumentas (atsiradęs tik XIX a. pradžioje), todėl jam parašyta ne tiek daug kūrinių“, pasakojo L.Salijus. „Repertuarą dažnai skolinamės iš fortepijono, vargonų, simfoninio orkestro. Tačiau turime pagrindą manyti, kad J. S. Bacho koncertą trims klavesinams d-moll akordeonais pakeisime jei ne patys pirmieji, tai tikrai vieni pirmųjų pasaulyje.“

Vienais geriausių valtornininkų Lietuvoje tituluojami Andrius Dirmauskas ir Egidijus Stanelis šiuo metu groja skirtinguose Lietuvos orkestruose, tačiau karjerą pradėjo toje pačioje įstaigoje – Norvegijos Tromso universitete, tapusiame abiejų muzikantų Alma mater. Šiandien E. Stanelis ir A. Dirmauskas groja stipriausiuose Lietuvoje – atitinkamai Lietuvos valstybiniame ir Lietuvos nacionaliniame – simfoniniuose orkestruose. A. Dirmauskas teigia, jog Lietuvoje valtornos muzika kol kas nėra itin populiari, priešingai nei kaimyninėje Latvijoje, kur valtornos soluoja daugybėje festivalių.

„Džiugu, kad Lietuvoje keičiasi muzikavimo tradicijos ir atviriau žvelgiama į instrumentų galimybes. Tačiau kol kas valtornų duetas yra vienas rečiausiai pasitaikančių pasirinkimų, tad koncerto klausytojams tai bus tikrai ypatingas vakaras“, apie uždarymo koncertą kalbėjo A. Dirmauskas. Drauge jis pabrėžė, kad „Avanti“ – vienas geriausių kamerinės muzikos festivalių Lietuvoje, todėl su džiaugsmu sutiko čia groti F. Strausso ir G. P. Teleman kūrinius drauge su kolega E. Staneliu.

Kauno miesto savivaldybės remiamas septintą kartą vykstantis festivalis „Avanti“ neapleidžia dar pradžioje išsikelto tikslo ir pristato Kauno publikai retai girdimus muzikinius derinius bei visiškai unikalias kūrinių interpretacijas. Planų ateičiai taip pat nestinga, tačiau jau šįmet praleisti paskutinius festivalio koncertus būtų nedovanotina – tai renginiai, kuriuos drąsiai ir nesureikšminant galima įvardinti kaip nepakartojamus.