- Kristina Budrytė-Genevičė, menotyrininkė, parodos kuratorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
-
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis).
Sulaukusi didelio populiarumo, pratęsiama apleistose buvusio kino teatro "Daina" veikianti Edmundo Frėjaus kūrinių paroda "Gimęs skraidyti".
Gimę skraidyti – taip E.Frėjus buvo pavadinęs paskutiniąją parodą, panašiai galvodavo apie daugumą savo ekspozicinių kūrinių, kurių pavadinimai dažnai buvo susiję su skrydžiu, bandymu pakilti. Rengiant retrospektyvinę kūrybos parodą frazę "gimę skraidyti" dažnai kartodavo ir organizatoriai, kol galiausiai ji atsisuko į patį metalo skulptorių – parodydama kūrėjo latentinį troškimą ir utopinį siekį – įkvėpti ir skristi.
Peržvelgus visą kūrybinį palikimą patį autorių galime pavadinti gimusiu skraidyti tarp žemiškų ir dangiškų dalykų; jo gyvsidabriškas charakteris ir talentas gebėjo sujungti, sulydyti prieštaringiausias reikšmes.
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis). / L. Mykolaičio nuotr.
Ne viena parodoje eksponuojama skulptūra turi pakilimo įspūdį – nors kūnas ir sunkus, medžiagiškas, žemiškas, bet stiebiasi aukštyn visais įmanomais būdais. Kartais emocijai sustiprinti pritaisomi sparnai arba pats kūnas daromas iš skraidančių būtybių (paukščių pavidalų) formų, kartais pasitelkiama mitologinė magija, alegorijos ar net šventumo jausmas. Parodos pagrindinę dalį sudarys kaltos geležies skulptūros (1995–2009), taip pat keletas nebaigtų skulptūrų, detalių ar konstrukcijų, kurios tarsi dokumentuoja paskutinius skulptoriaus sumanymus.
Patį autorių galime pavadinti gimusiu skraidyti tarp žemiškų ir dangiškų dalykų; jo gyvsidabriškas charakteris ir talentas gebėjo sujungti, sulydyti prieštaringiausias reikšmes.
Parodoje eksponuojamas piešinių rinkinys "Neskraidančios būtybės". Nors šių būtybių erdvinius rezultatus galima pamatyti kai kurių skulptūrų sumanymuose, jos ir nupieštos gyvena savarankišką gyvenimą – savo dinamika, besisklaidančia pilnuma verčia ieškoti to besisukančio variklio ar virpulio, kuris užveda šias figūras amžinojo šokio.
E.Frėjaus tapybai parodoje atstovauja septynių darbų rinkinys, datuojamas 1978–1983 m. Tuo laikotarpiu menininkas sumanė išbandyti jėgas tapyboje, savai tematikai pasirinkdamas tų dienų aktualijas. Grubia, primityvia maniera tepdamas ryškius aliejinius dažus ant kartono, jis nutapė įvairiausių aplinkos objektų, įamžino absurdiškas, efemeriškas ar per visą šalį tuomet nuvilnijusios istorijos akimirkas.
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis). / L. Mykolaičio nuotr.
Parodoje eksponuojami 1997–1998 m. sukurti unikalūs kaltos geležies medaliai, abstraktesnių reiškinių tematika, kurių ironišką mintį numanome iš pavadinimų, pvz., "Lietuvoje nieko naujo neįvyko 1994–1997" arba "Laukiame XXI amžiaus" ir kt.).
Ekspoziciją papildo du Henriko Gulbino dokumentiniai videofilmai apie skulptorių (2009 m.) ir paties E.Frėjaus kurti videoeksperimentai (XX a. 8–9 deš.).
Visi, kurie prisimena E.Frėjų, sieja jo paveikslą su žaižaruojančia ugnimi, atmena jį palinkusį ties priekalu, per petį mėtantį juokelius ir kartu kalantį karštą geležį, nesustojantį dirbti abiem rankomis. Keletą jo daiktų iš paskutinės dirbtuvės – nugludintą priekalą, kalvio odinę prijuostę, megztą kepurę, kėdę ir eskizus, modelius šeima išlaikė ir atrinko ekspozicijai. Ant priekalo žiūrovai ras ką tik išleistą albumą.
Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis). / L. Mykolaičio nuotr.
Parodos kūriniai ir artefaktai surinkti iš E.Frėjaus šeimos archyvo, draugų ir artimųjų kolekcijų bei Kauno modernaus meno fondo rinkinio.
Kas? E.Frėjaus darbų paroda "Gimęs skraidyti".
Kur? Buvusio kino teatro "Daina" patalpose (Savanorių pr. 74, Kaunas)
Kada? Veikia iki lapkričio 14 d. Darbo laikas: III–V 14–18 val., VI–VII 11–17 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Triušių parodoje Kaune – daugiau kaip 200 pūkuotų ilgaausių1
Ateinantį savaitgalį, lapkričio 30–gruodžio 1 d., kauniečiai ir miesto svečiai galės pasigrožėti įvairiausių veislių triušiais, sužinoti naudingų dalykų apie jų auginimą ir dalyvauti kitokiose veiklose. Visa tai vyks prekybos mies...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Kauno sporto halėje po 20 metų pertraukos ir vėl skambėjo „G&G Sindikatas“9
Lapkričio 23-iąją Kauno sporto halėje įvyko ilgai lauktas „G&G Sindikato“ koncertas, kuris subūrė pilnutėlę salę lietuviško repo gerbėjų. Šis koncertas buvo ypatingas dėl dviejų sentimentalių progų: grupė sugr...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 26–gruodžio 1 d.
LAPKRIČIO 26 D. Babtų kultūros centras: 10 val. – Kauno rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dainų festivalis „Skambėk, dainele“. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – Ričardo Elijošiaus (Nakvi&s...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...
-
Dainos mus lydi visada: šauliai rengia moksleivių patriotinių dainų konkursą3
Lapkričio 26 d., antradienį, 10–15 val., Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. ...