Iškalbingą kūrinio partitūrą, versiją, skirtą chorui, solistams ir dviem fortepijonams, atliks Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), brolių pianistų duetas Motiejus ir Mykolas Bazarai bei rinktiniai solistai: Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras) ir Andrius Apšega (baritonas). Diriguos profesorius Petras Bingelis.

C.Orffas – žymus vokiečių kompozitorius ir pedagogas, kurio žinomiausias kūrinys – prieš beveik 80 metų sukurta kantata "Carmina Burana".

Turtinga asmenybė

Kompozitoriaus tėvas – iš katalikybę perėmusių žydų šeimos kilęs karininkas – grojo fortepijonu ir keletu styginių instrumentų. Mama taip pat buvo puiki pianistė – būtent ji ir pastebėjo jaunojo Carlo gabumus muzikai bei ėmė jį kryptingai ugdyti.

Baigęs Miuncheno muzikos akademiją būsimasis kompozitorius dirbo teatro kapelmeisteriu, Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo savanoriu artilerijos pulke, vėliau tapo Manheimo nacionalinio teatro ir Darmštato rūmų teatro kapelmeisteriu.

Kartu su Dorothee Günther Miunchene įkūrė gimnastikos, muzikos ir šokio mokyklą, kurios skyriui, dirbančiam su pradedančiaisiais mokiniais, vadovavo iki gyvenimo pabaigos. Dirbdamas mokykloje C.Orffas sukūrė savą muzikinio ugdymo teoriją, kurią išdėstė traktate "Schulwerk" (Mokymo darbas).

Sudėtingos kūrybos aplinkybės

Nors C.Orffui nuo nacistinės partijos pavyko nuslėpti savo kilmę, o žinių apie kompozitoriaus ryšius su šia organizacija nėra išlikę, kantata "Carmina Burana" nuo pat premjeros Frankfurte buvo itin populiari nacistinės Vokietijos scenose ir tuomet buvo atlikta daugybę kartų.

Tiesa, buvo tokių nacistinę ideologiją palaikančių kritikų, kurie šį kūrinį priskyrė "degeneraciniam" menui arba vadino "primityviomis pagyromis girtuoklystei, apsirijimui, azartiniams žaidimams ir aistrai". Šios kantatos populiarumas tarsi į antrą planą nustūmė kitus ne mažiau reikšmingus C.Orffo kūrinius ir lėmė tai, kad kompozitoriui buvo pasiūlyta sukurti muziką pjesei "Vasarvidžio nakties sapnas", turėjusiai pakeisti tuo metu Vokietijoje uždraustą Felixo Mendelssohno-Bartholdy kompoziciją.

Po karo C.Orffas pareiškė, kad yra nepatenkintas šiuo kūriniu ir perdirbo jį kitą versiją, kurios premjera įvyko tik 1964 m. Kompozitoriui nepatiko, kai jo kūrinius vadindavo tiesiog operomis ar kitais žanrų pavadinimais tiesiogine tų terminų prasme.

Savo monumentalius opusus "Der Mond" ("Mėnulis") ir "Die Kluge" ("Išmintingoji") jis vadino "pasakų operomis". Kalbėdamas apie operą "Antigonė" jis pabrėždavo, kad tai yra antikinės tragedijos "pritaikymas muzikai". Paskutinio C.Orffo kūrinio "De Temporum Fine Comoedia" ('Komedija laikų pabaigai"), mistinės pjesės, kurioje autorius išreiškė požiūrį į besikeičiančias vertybes, premjera įvyko 1973 m. Zalcburgo (Austrija) festivalyje.