- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Iš kairės S. Smetonaitė- Petrauskienė, viduryje L. Navickienė, dešinėje G. Žakas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
Žydus gelbėjusių žmonių garbei tradiciškai kasmet Kaune surengiama vakarienė, persmelkta prisiminimų, dėkingumo ir džiaugsmo pabendrauti, pasimatyti.
Gretos retėja
Gelbėti pažįstamus ar nepažįstamus žydus, vyrus, moteris, vaikus ryžosi daugybė žmonių. Tai darę suvokė, kas jų laukia, jei būtų paaiškėjusi paslaptis. Gyvybės būtų netekę ir patys gelbėtojai, ir jų artimieji.
Daugybė žydų gelbėtojų vardų įamžinti specialioje garbės sienoje Teisuolių sode Izraelyje.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas apgailestauja, kad gelbėtojų ir išgelbėtųjų gretos vis retėja. Tačiau prie padėkos vakarienės stalo susėda jų vaikai, anūkai ir dalijasi istorijomis, išgirstomis iš savo tėvų ar senelių.
Šįkart kelioms valandoms susiburta prie vaišių stalo restorane „Višta puode“. Organizatoriai pasirūpino ir kultūrine programa.
Išbalusi mama
Kaunietė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus anūkė, buvo septynerių, kai jų namuose apsigyveno nepažįstama moteris. Mama jai pasakė, kad tai teta iš kaimo.
„Atrodė tokia graži ir inteligentiška. Vadinau ponia teta. Prisimenu, vokiečiai buvo atėję pas mus kratų daryti. Matydavau, kad mama išbalusi, tėvelis jaudindavosi. Tačiau tik paaugusi supratau, kaip tėvai rizikavo“, – leidosi į prisiminimus moteris. Mama jai yra sakiusi, kad gal ir jos tėvams kas nors padės – jie buvo ištremti į Sibirą.
Žydaitė buvo apgyvendinta slaptame už vonios įrengtame kambaryje, kuriame praleisdavo labai daug laiko. Sigutei buvo labai keista, kodėl jei pas juos kas nors ateidavo į svečius, teta greitai smukdavo į savo kambarį ir nesirodydavo. Mamos paaiškinimas, kad teta neturi kuo gražiai apsirengti, jos neįtikindavo, bet daugiau neklausinėdavo.
Susirinkusieji: padėkos vakarienėje skambėjo prisiminimai ir muzika. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Močiutės sprendimas
Į vakarienę atskubėjo ir Liukrecija Navickienė. „Gelbėtojai buvo mano mama Liudvika Rimavičiūtė-Gedeikienė, tėtis Petras Gedeika ir močiutė Juzė Rimavičienė. Priimti žydus buvo močiutės sprendimas“, – sakė žinoma moteris.
Apie žydų slėpimą tėvai pradėjo pasakoti tik išaušus Lietuvos nepriklausomybei. Tais sunkiaisiais metais jie gyveno Kėdainių rajone. „Buvo baisu priimti žydus į savo namus, bet priėmė. Klausdavau, ar nebijojote. Mama sakė, kad bijojo, bet jie buvo kaimynai ir atėjo prašyti pagalbos. Priėmė du brolius ir vieną merginą“, – kalbėjo L. Navickienė.
Ji sakė, kad labai malonu, jog Kauno žydų bendruomenė visuomet prisimena ir pakviečia. Kėdainiuose yra pastatytas paminklas, skirtas žydų gelbėtojams. „Labai malonu, kad ten randu savo tėvelių ir močiutės pavardes“, – teigė pašnekovė.
Mama yra pasakojusi, kad kartą atėjo rusų partizanas. Jie vaikščiodavo ginkluoti. Jei nepaklusi, galėjo ir nušauti. Kol jis dar buvo, užsuko vokiečių kariai.
„Jie sakė: „Mes girdėjome…“ Tėvai apmirė iš išgąsčio. Dėl kurių atėjo? Namie juk ir žydai, ir rusas. Vokiečiai tęsė toliau: „Girdėjome, kad jūsų šeimininkė daro labai skanius skilandžius. Viršininkas norėtų jų paragauti. Netrukus tėvai pasistengė rusą išprašyti“, – kalbėjo L. Navickienė ir pridūrė, kad sunku suvokti, ką teko pajausti ir patirti jos artimiesiems ir kitiems, gyvenusiems tuo laikotarpiu.
Visur kabėjo grasinantys skelbimai. Visi puikiai žinojo, kas gresia. Reikėjo daug drąsos ir ryžto imtis gelbėti žydus.
Labai skirtingi
„Tai labai gražus renginys. Atmintis turi būti gyva“, – sakė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Istorinių tyrimų skyriaus muziejininkė-tyrėja Danutė Selčinskaja. Kuo daugiau laiko praeina nuo įvykių, tuo sunkiau atrasti dar nepaviešintų ir nepagerbtų žydų gelbėtojų. Miršta žmonės, o su jais ir prisiminimai. Tačiau net ir po tiek dešimtmečių pavyksta atrasti naujų gelbėtojų ar bent jų artimųjų.
Ji pasakojo, kad gelbėtojai tuo metu patirdavo didžiulį spaudimą. Slėgė baimė ir įtampa. „Visur kabėjo grasinantys skelbimai. Visi puikiai žinojo, kas gresia. Reikėjo daug drąsos ir ryžto imtis gelbėti žydus“, – teigė D. Selčinskaja.
Tyrėja dažnai sulaukia klausimo, kas sieja visus gelbėtojus, kodėl gelbėjo. To ėmėsi labai skirtingi žmonės. Skirtingų pažiūrų, skirtingų profesijų, skirtingo išsilavinimo ir amžiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...
-
Dainos mus lydi visada: šauliai rengia moksleivių patriotinių dainų konkursą3
Lapkričio 26 d., antradienį, 10–15 val., Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. ...
-
Vidinės erdvės choreografiniai tyrinėjimai
Jei jautiesi supratęs save, būsi suprastas ir žiūrovų, sako šiuolaikinio šokio menininkė Ugnė Kavaliauskaitė. Kartu su šokėju, choreografu, pedagogu Pauliumi Prieveliu ji pristato savo debiutinį spektaklį „Sauliaus ir Alex...
-
Kauno valstybiniame lėlių teatre premjera – „Karalius Lyras“ suaugusiesiems2
Praėjusį savaitgalį Kauno valstybiniame lėlių teatre įvyko ilgai laukta premjera suaugusiesiems „Karalius Lyras“ (režisierė Ewa Piotrovska / Lenkija), kurią palydėjo gausios žiūrovų ovacijos. Pagrindinį personažą – Karalių Ly...
-
Būsenos tarp tikro ir sukurto pasaulio
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje „101“ eksponuojama Jovitos Ambrazaitytės kuruojama paroda „Bardo. Trys būsenos“ kviečia žiūrovus žengti į nepažinią erdvę tarp materialaus ir minčių pasaulio, kuriame sus...
-
G. Puccini „Bohema“ – opera apie meilės ilgesį1
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 d. išleidžia antrąją sezono premjerą – Giacomo Puccini operą „Bohema“. ...
-
SEL kultinis posakis „daug garso ir šviesų“ įgis naują prasmę: kai pamačiau sąskaitas – išsižiojau9
Nors surengti pasirodymą arenoje Lietuvos šou versle yra tarsi populiarumo pasitikrinimas ar net mados reikalas, akivaizdu, kad surinkti pilną salę gerbėjų pavyksta toli gražu ne kiekvienam atlikėjui. O publika tampa vis įnoringesnė. Būtent d...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 18–23 d.
Lapkričio 18 d. Vandžiogalos laisvalaikio salė: 18 val. kūrybinės dirbtuvės, kalėdinių žaisliukų gamyba. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 ir 18 val. neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi projekto „Adatėlė devy...