Pasaulio pavelde – 16 naujų objektų

UNESCO paskelbė 16 naujų Pasaulio paveldo objektų, tačiau buvo negailestinga vienam. Iš Pasaulio paveldo sąrašo buvo pašalintas Dresdeno Elbės slėnis.

Paveldą sugadino tiltas

Senovinis Peru miestas Karal-Supė ir Kinijos šventasis kalnas Utai buvo tarp 16 objektų, kurie šiemet papildė Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo sąrašą.

Galutinis 16 teritorijų, iš kurių pusė yra Europoje, sąrašas buvo paskelbtas sekmadienį Ispanijos Sevilijos mieste vykusiame UNESCO Pasaulio paveldo komiteto susitikime.

Tačiau ne visi šio komiteto sprendimai džiuginantys: iš Pasaulio paveldo sąrašo pašalintas Dresdeno Elbės slėnis, kuriame buvo pastatytas šiuolaikiškas tiltas.

Šis Vokietijos miestas, laikomas "Europos kultūros, mokslo ir technologijų kryžkele", buvo pripažintas Pasaulio paveldo vietove 2004 metais, nurodoma UNESCO tinklalapyje.

Dresdenas tapo antruoju pasaulyje iš Pasaulio paveldo sąrašo išbrauktu objektu. 2007 metais iš Pasaulio gamtos paveldo vietovių sąrašo buvo pašalintas Omano baltųjų oriksų draustinis, kai jo saugomos teritorijos plotas buvo sumažintas 90 procentų.

Pasiprašė į grėsmių sąrašą

Praėjusią savaitę vykusiame susitikime UNESCO komitetas svarstė galimybę įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą 27 vietoves, o dar trys jame jau esančios teritorijos buvo įtrauktos į vadinamąjį grėsmės sąrašą.

Tarp jų buvo Belizo barjerinio rifo draustinių sistema, kuriai kelia pavojų intensyvi gyvenviečių plėtra, taip pat dėl miškų naikinimo kenčiantis Kolumbijos Los Katjoso nacionalinis parkas.

Pasak UNESCO, Kolumbija paprašė, kad ši teritorija būtų įtraukta į grėsmės sąrašą, norėdama pritraukti daugiau paramos jai apsaugoti.

Taip pat pripažinta, kad dėl nepakankamos apsaugos pavojus gresia Gruzijoje esantiems Mchetos istorijos paminklams.

Sąraše – kalnai ir rūmai

Pasaulio paveldo objektų sąrašą Europoje papildė Didžiosios Britanijos Pontkesaltės akvedukas ir kanalas, esantys Velso šiaurės rytuose.

Prie Prancūzijos miesto Salen le Beno esančios Didžiosios druskos kasyklos buvo prijungtos prie kitos teritorijos, į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos 1982 metais. Šiose vietovėse druska buvo gaunama nuo viduramžių, "jeigu ne anksčiau", nurodė UNESCO.

Į šį sąrašą taip pat pateko Vokietijoje ir Nyderlanduose telkšančios Vadeno marios, kurios, pasak UNESCO, yra "viena iš paskutiniųjų išlikusių natūralių didelių potvynių veikiamų ekosistemų, kuriose tebeveikia beveik netrikdomi gamtos procesai".

Prie jų prisidėjo Italijos Alpėse stūksantys Dolomitų kalnai – "vienas iš gražiausių pasaulyje kalnų gamtovaizdžių", taip pat Belgijos mieste Briuselyje esantys Stoclet rūmai, "žymintys Art Nouveau stiliaus proveržį".

Pasaulio paveldo paminklais taip pat paskelbtas Ispanijoje esantis Heraklio stulpas, Šveicarijos laikrodininkų miestai Šo de Fonas ir La Loklė bei Slovakijos miesto Levočos senamiestis.

Artimuosiuose Rytuose ši garbė suteikta Irano miesto Šuštaro vandentiekio sistemai, kurią UNESCO pavadino "genialiu kūrybos šedevru... menančiu Darėjo Didžiojo laikus V amžiuje prieš mūsų erą".

Į Pasaulio paveldo sąrašą pirmą kartą įtrauktos Burkina Faso, Žaliojo Kyšulio ir Kirgizijos vietovės.

UNESKO pripažino išskirtinės vertės objektais Kirgizijos šventąjį kalną Sulamain-Too, Burkina Faso Loropenio miesto griuvėsius ir Žaliojo Kyšulio miestą Sidad Velją.

Ne mažiau vertingais pripažinti kai kurie Azijos kultūros ir gamtos paminklai: Korėjos Džoseono dinastijos valdovų kapai ir Filipinų Tubatahos rifų draustinis, kuris buvo prijungtas prie 1993 metais į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos teritorijos.

Amerikoje Pasaulio paveldo paminklais buvo paskelbtas Peru šventasis Karal-Supės miestas, kuris yra vienas iš seniausių šio žemyno civilizacijos centrų.

Šiuo metu UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sudaro beveik 900 objektų, pasižyminčių "išskirtine universalia verte".



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių