- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien, kai gyvename nuolatinės skubos, streso ir padidintos triukšmo taršos laikais, svarbu skirti laiko organizmo atsistatymui. Vienas veiksmingiausių būdų tai padaryti – jau šimtmečiais aktualumo ir gydomojo efekto neprarandantys gamtos garsai. Tyrimais nustatyta, kad natūralių gamtos garsų klausymasis gali beveik 30 proc. sumažinti patiriamą stresą, lyginant su urbanistiniais miesto garsais.
Technologijų kompanija „Huawei“, kartu su Lietuvos gamtą fiksuojančiu garso operatoriumi Vidmantu Blažiu ir muzikos atlikėju bei prodiuseriu Adu Gecevičiumi pristato unikalų garsovaizdį (angl. soundscape). Jame – virš 30 unikalių Lietuvos miškuose, giriose ir raistuose įrašytų paukščių balsų bei aplinkos gamtos garsų, kurie padės atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienybės triukšmo.
10 minučių trukmės kūrinyje galima išgirsti kokybiškai įrašytus Lietuvos miškų ir jų gyventojų garsus – nuo lakštingalos, juodojo strazdo ar griaustinio prieš lietų. Pasak V. Blažio, miškai, paukščiai bei jų natūralumas šiandienos pasaulyje tampa vis retesne prabanga.
„Daugelis atgaivos ir ramumos ieško gamtos prieglobstyje. Šiandien žmogaus aplinka yra persotinta įvairiais garsais, urbanistiniais triukšmais ir mechanizmais. Todėl surasti ramią, neužterštą žmogaus keliamais garsais vietą pasaulyje – nelengva užduotis, nes tokių vietų paprasčiausiai beveik neliko. Net esant Amazonės džiunglėse, danguje virš galvos skrenda lėktuvai. Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, situacija taip pat ženkliai suprastėjo – vien padėtis pasienyje su Baltarusija smarkiai pakeitė Dainavos girios, Čepkelių raisto ramybę, garsų paletę. Kita vertus, nors pastaruoju metu intensyviai kertami ir naikinami Lietuvos miškai bei girios, mes šio turto dar šiek tiek turime, nes yra daug šalių, kurios negali pasigirti ar pasidžiaugti tokia žaluma, kuri pas mus dar išliko“, – sakė V. Blažys.
V. Blažys / V. Blažio asm. archyvo nuotr.
Kodėl gamtos garsų klausytis neatsibosta?
A. Gecevičiaus sukurtame garsovaizdyje užkoduota lietuviškų miškų istorija, atskleidžiama tiek autentiškais garsais, tiek subtilia autorine muzika. Pasak jo, šio garsovaizdžio geriausia klausytis ausinėmis, užsimerkus. Kaip išskiria muzikos kūrėjas, būtent gamtos garsų klausytis renkasi ir kosmoso platybėse esantys astronautai.
„Gamta ir jos garsai yra tam tikras chaosas. Būnant miške niekada neišgirsi vienodo skambesio, taip pat atsikartojančių garsų. Todėl šio muzikinio chaoso ne tik malonu klausytis, bet jis ir neatsibosta. Pavyzdžiui, būdami prie jūros mes negirdime visą laiką vienos bangos – girdime jų daug ir jos visą laiką ošia. Būtent todėl tas gausus ir nuolat kintantis gamtos chaosas pradeda veikti kaip raminamieji, atsipalaidavimas. Ši gamtos garsų klausymosi technika itin pamėgta kosmonautų: būdami kosmose, vakuume, kur nėra garso, jie nuolat pasiilgsta Žemės, todėl klausydamiesi gamtos garsų kosmonautai taip kompensuoja pasiilgtų namų, miško ilgesį. Todėl šis mūsų sukurtas garsovaizdis – būtent tokia raminanti kelionė į Lietuvos miškus ir gamtą, kurios geriausia klausytis užsimerkus bei naudojant garso slopinimo funkciją turinčias ausines, pavyzdžiui, naująsias „Huawei FreeBuds Pro 2“, – kūrinį plačiau pristatė A. Gecevičius
A. Gecevičius / A. Gecevičiaus asm. archyvo nuotr.
Teigiamas gamtos garsų poveikis priklauso ir nuo įrangos
Kaip teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, norint maksimalaus atsipalaidavimo ir teigiamo gamtos garsų poveikio, verta pasirinkti triukšmo slopinimą užtikrinančias ausines.
„Klausant garsovaizdžių, ypatingai, jei norima atsipalaiduoti, nusiraminti ar pabėgti nuo įprasto miesto triukšmo, labai svarbios tampa jo slopinimo funkcijos. Nes šiais laikais aplinkos triukšmas tiek stiprus, kad gali būti girdimas net ir su ausinėmis, ypač tais atvejais, kai klausomasi subtilių, ne visuomet garsių gamtos garsų. Todėl aplinkos triukšmo slopinimas – nepamainomas šiuolaikinių belaidžių ausinių funkcionalumas. Pavyzdžiui, naujosios belaidės ausinės „Huawei FreeBuds Pro 2” turi itin pažengusį aktyvų triukšmo slopinimą – iki 47 dB, dėl ko ausinėmis galima išgirsti kiekvieną, net patį subtiliausią garsą. Taip pat ausinės gerokai viršija žmogaus klausos diapazoną – nuo 14 Hz iki 48 kHz – kas leidžia mėgautis įvairias muzikos kūrinių aspektais, nuo diskanto iki bosų“, – išskyrė U. Eidžiūnaitė.
Išgirsti naująjį A. Gecevičiaus sukurtą garsovaizdį, kuriame skamba V. Blažio įrašyti autentiški Lietuvos gamtos garsai, galite čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garsus architektas pristatė planus pastatyti A. Einsteino centrą Vokietijos Ulmo mieste
Įžymus architektas Danielis Libeskindas sekmadienį pristatė muziejaus, skirto Alberto Einšteino darbams, projektą. Muziejus iškiltų Vokietijos Ulmo mieste, kuriame gimė žymusis mokslininkas. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
JAV vyriausybė sieks, kad „Google“ parduotų naršyklę „Chrome“
JAV vyriausybė teisėjo paprašė nurodyti suskaidyti interneto milžinę „Google“ parduodant jos plačiai naudojamą naršyklę „Chrome“. ...
-
Bažnyčioje – naujovė: žmonės išpažintį gali atlikti pačiam Jėzui10
Naujųjų technologijų pažanga nenustoja stebinti. Vienos bažnyčios lankytojai gali tiesiogiai pasikalbėti su Jėzumi arba tiksliau – jo dirbtinio intelekto (DI) versija. ...
-
„SpaceX“ nepavyko „pagauti“ savo raketos greitintuvo
„SpaceX“ antradienį surengė dar vieną savo raketos „Starship“ bandomąjį skrydį, o stebėti pakilimą prie Elono Musko prisijungė išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kas iliustruoja vis stiprėjantį jųdviejų be...
-
Paviešino, kaip atrodė sukčių ataka: užkibo ir savo duomenis išsiuntė daugiau nei pusė žmonių9
„Vilnius Tech“ mokslininkai atliko labai įdomų eksperimentą. Beveik 900-imtams ugdymo įstaigų išsiuntė specialiai sukurtą, įtarimų turintį sukelti elektroninį laišką su nuoroda ir suskaičiavo, kiek gavėjų jį atidarė. ...
-
Aukcione už 4,7 mln. eurų parduoti dinozauro griaučiai
Paryžiuje aukcione už 4,7 mln. eurų sumą parduoti 20,5 metro ilgio apatozauro vardu Vulkanas griaučiai – tai viena iš didžiausių už išnykusio roplio skeletą Prancūzijoje sumokėta suma, pranešė aukcionai „Collin du B...
-
„Meta“ skyrė 798 mln. eurų baudą už antimonopolinių taisyklių pažeidimą
Europos Komisija (EK) interneto milžinei „Meta“ ketvirtadienį skyrė 798 mln. eurų baudą už tai, kad ji pažeidė antimonopolines taisykles, suteikdama „Facebook“ naudotojams automatinę prieigą prie socialinio tinklo klasifikuot...
-
Ambicingas Graikijos „išmanusis miestas“ prie jūros įgauna pavidalą3
Virš raibuliuojančios Atėnų pakrantės juda statybiniai kranai: jie stato 50 aukštų prabangų dangoraižį, kuris taps būsimo Graikijos „išmaniojo miesto“ puošmena, iš aukštumų apžvelgiančia Sarono ...
-
Prancūzų žiniasklaidos priemonės kelia bylą socialiniam tinklui „X“
Keli įtakingi prancūzų laikraščiai antradienį paskelbė keliantys bylą socialiniam tinklui „X“ dėl jų turinio skelbimo už jį nemokant. ...