„Mums pavyko“, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinė tyrimo autorė Naomi Murdoch (Naomi Merdok), kai marsaeigio mikrofonas užfiksavo virš aparato esančio dulkių viesulo keliamą triukšmą.

Tyrėjai tikisi, kad šis įrašas padės geriau suprasti Marso orus ir klimatą, įskaitant tai, kaip jo sausringame paviršiuje ir plonoje atmosferoje kadaise galėjo egzistuoti gyvybė.

Visame Marse paplitę dulkių viesulai yra trumpalaikiai dulkių sūkuriai, kurie susidaro esant dideliam žemės ir oro temperatūrų skirtumui. 

Jie yra įprastas elementas Džezero krateryje, kuriame nuo 2021 metų vasario veikia marsaeigis „Perseverance“, tačiau iki šiol jam niekada nepavyko padaryti nė vieno iš jų garso įrašo.

2021-ųjų rugsėjo 27 dieną 118 metrų aukščio ir 25 metrų pločio dulkių viesulas atsitiktinai praskriejo tiesiai virš marsaeigio.

Šį kartą aparato mobiliojo tyrimų rinkinio „SuperCam“ mikrofonas, kuriuo anksčiau pirmą kartą užfiksuotas Marso paviršiaus garsas, sugebėjo užfiksuoti prislopintus dulkių viesulo garsus. 

„Mes girdime su dulkių viesulu susijusį vėją tą akimirką, kai jis atkeliauja, o paskui nieko, nes esame sūkurio viduryje“, – sakė Prancūzijos ISAE-SUPAERO kosmoso tyrimų instituto, kuriame buvo sukurtas „SuperCam“ mikrofonas, planetų tyrėja N. Murdoch.

Ji pridūrė, kad garsas sugrįžta, „kai mikrofonas praeina per antrąją dulkių viesulo sienelę“.

Dulkių viesulo paslaptis

Jos teigimu, dulkės nuo smūgio skleidė „tak tak tak“ garsus, kurie leis mokslininkams suskaičiuoti dalelių skaičių ir taip ištirti viesulo struktūrą ir elgseną.

Tai taip pat gali padėti išspręsti mokslininkus gluminančią paslaptį. Kai kuriose Marso dalyse „viesulai praskrieja pro šalį, siurbdami dulkes ir pakeliui valydami marsaeigių saulės baterijas“, sakė N. Murdoch.

Tačiau kitose vietovėse viesulai praslenka pro šalį nekeldami daug dulkių. „Jie tiesiog judina orą“, – sakė N. Murdoch ir pridūrė, kad „mes nežinome kodėl“. 

Pavyzdžiui, NASA zondo „inSight“ saulės baterijos yra „padengtos dulkėmis“, nes jis yra tokioje vietoje, kur negali pasinaudoti šių natūralių „dulkių siurblių“ privalumais, sakė ji.

Supratimas, kodėl taip atsitinka, galėtų padėti mokslininkams sukurti dulkių viesulo modelį, kad jie galėtų nuspėti, kur viesulai gali smogti kitą kartą.

Tai net galėtų padėti išsiaiškinti didžiules dulkių audras, siaučiančias visoje planetoje, kurios buvo pavaizduotos 2015 metų mokslinės fantastikos filme „Marsietis“ (The Martian), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Mattas Damonas (Matas Deimonas). Tačiau N. Murdoch pažymėjo, kad filme parodytų dulkių audrų smarkumas buvo „nerealistiškas“.

Žurnale „Nature Communications“ paskelbto tyrimo bendraautoris Sylvestre'as Maurice'as (Silvestras Morisas) sakė, kad analizuojant Marso dulkes galima ištirti žemės ir itin plonos atmosferos sąveiką.

Prieš milijardus metų atmosfera buvo daug storesnė, todėl joje galėjo būti gyvybei palankaus skysto vandens, sakė S. Maurice'as, kuris taip pat dirba su „SuperCam“.

„Galima pamanyti, kad šiandieninio Marso klimato tyrimai nesusiję su gyvybės pėdsakų paieška prieš milijardus metų. Tačiau visa tai yra visumos dalis, nes Marso istorijoje įvyko ekstremalūs klimato pokyčiai – nuo drėgnos ir karštos planetos iki visiškai bergždžios ir šaltos planetos“, – sakė jis.