Mokslo darbams apie Vilniaus istoriją savivaldybė skyrė 20 tūkst. eurų

Vilniaus miesto savivaldybė jau trečius metus skatina miesto istorikus tyrinėti sostinę skirdama stipendijas – iš viso 20 tūkst. eurų – moksliniams darbams. Šiemet konkurso būdu stipendijos paskirtos VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. Tomas Grunskis, dr. Martynas Mankus ir dr. Liutauras Nekrošius), architektei doc. Giedrei Ingridai Laukaitytei-Malžinskienei bei istorikei, muziejininkei, heraldikos specialistei dr. Gabrielei Jasiūnienei.

Stipendijos skiriamos Vilniaus miesto istorijos tyrimams humanitarinių ir socialinių mokslų pakraipos mokslininkams ir (ar) tyrėjams. Šiemet, kaip skelbiama savivaldybės pranešime, buvo išskirtos keturios prioritetinės temos: Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba), Vilniaus didikų rezidencijos, Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai) bei Totalitarizmo ženklų identifikavimas.

Ekspertų komisija geriausiai įvertino VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. T. Grunskis, dr. M. Mankus ir dr. M. Nekrošius) paraišką – tyrimas orientuotas į savivaldybės patvirtintą temą „Totalitarizmo ženklų identifikavimas“. Tyrėjų komandai skirta 12 000 eurų Vilniaus miesto socialistinio realizmo laikotarpio (1944–1953 m.) pastatų, jų kompleksų ir viešųjų erdvių sukūrimo istorijos ir šiandieninės kultūrinės vertės tyrimams, galimų jų šiuolaikinės interpretacijos krypčių apsvarstymui. Anot tyrėjų, būtent šis tyrimas leistų pamatyti Vilnių kaip daugiasluoksnį miestą.

VšĮ „Nulinis laipsnis“ tyrėjai stengsis aprėpti Vilniaus miesto planavimo principus, architektūrą ir viešąsias erdves, kurių sukūrimo laikas sietinas su 1944–1953 metų periodu. Mokslininkai laikosi nuostatos, kad tiriant konkretų laikmetį svarbu analizuoti ne tik tai, kas pastatyta (išlikę architektūros objektai ir planavimo sprendiniai), bet ir tai, kas sunaikinta (miesto urbanistinės struktūros transformacijos nugriaunant pastatus ar ištisus kvartalus). Planuojami tirti ir nerealizuoti projektai (generaliniai planai, vystymo vizijos, konkursai ir pan.), atskleidžiantys miesto plėtros perspektyvas bei liudijantys politinės valdžios intencijas.

Stipendija taip pat skirta architektei doc. G. I. Laukaitytei-Malžinskienei už Vilniaus senojo miesto branduolio su istoriniais priemiesčiais želdynų tipologinės ir urbanistinės raidos charakteringų bruožams ištirti. Tyrimas orientuotas į savivaldybės patvirtintą temą „Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba)“. Tyrime bus analizuojami organiškai susiformavę, tikslingai suplanuoti ar suprojektuoti (su pastatais sudarantys uždarus kompleksus ir atskiri), projektiniai ir realizuoti želdynai. Mokslininkei skirta 4 500 eurų.

3500 eurų stipendija skirta ir istorikei, muziejininkei, heraldikos specialistei dr. G. Jasiūnienei už tyrimą „Kilmingųjų herbai Vilniaus senamiesčio gatvėse: atraskime, pažinkime, parodykime“. Šis tyrimas taip pat orientuotas į šiųmetę savivaldybės patvirtintą temą – „Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai)“. Tyrimo metu, kaip nurodoma savivaldybė pranešime, bus analizuojamas Vilniaus senamiestis, turtingas heraldikos šaltinių prasme – herbai yra tarsi atminties simboliai, kurie byloja apie šiose vietose gyvenusius, pastatų atsiradimą rėmusius, bažnyčių statybą ir įrengimą fundavusius bei kitas veiklas vykdžiusius asmenis.

2020 m. stipendijų skyrimui buvo pateiktos 6 paraiškos. Kiekvienais metais paraiškas stipendijai gauti gali teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei tyrėjų organizacijos.

2019 m. stipendijos buvo skirtos istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei ir paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui, istorikei dr. Vitalijai Stravinskienei ir Literatūriniam A. Puškino muziejui. 2018 m. stipendija buvo skirta istorikei Vidai Girininkienei, primena sostinės savivaldybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Patyrinėkite

Patyrinėkite portretas
Seniai metas patyrinėti, kodėl Vilniuje gimsta tokios negražios, paliegusios ir negabios mergaitės. Senovėje iš visos LDK suveždavo į Vilnių prie bažnyčių luošiukus žmones ir palikdavo, taip bažnyčių špitolėse ir lazaretuose susikaupė daugybė luošiukų iš turtingesnių šeimų, jie atsisakydavo nesveikų vaikų. Neturtingi luošiukai atkėblindavo patys ir dažniausia elgetaudavo. Luošiai gimdydavo ir vaikus, jų daugėjo. Tad įdomus būtų tyrimas. Populiacijos išsigimimą dar padidino tarybiniai metai, kada buvo skatinami negeri dalykai, apie juos gali papasakoti genetikai. Be to, buvo paplitusi praktika, kai kokia Vilniaus pabaisa, apžėlusi, pajuodusi ir panaši į vyrą už didelius pinigus būdavo išleidžiama už kokios provincijos berno. Šiam po to būdavo garantuotas ne tik butas ir automobilis bei 5000 rublių - toks būdavo tarifas už bjaurios mergiotės paėmimą į žmonas oficialiai, toks vyriokas dažniuasiai būdavo prastumiamas į šiltas vietas, darydavo karjerą. Kokie vaikai jiems gimdavo? tirkit
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių