Remiantis Didžiojo sprogimo teorija – geriausiu mūsų paaiškinimu, kodėl erdvė plečiasi – viskas sprogo iš nieko prieš maždaug 13,8 milijardus metų. Kosmologai sugebėjo atsekti įvykius iki mažutėlaitės sekundės dalies, prabėgusios nuo Didžiojo sprogimo. Bet dabar jie įstrigo.

Bėda ta, kad mūsų supratimas apie erdvėlaikį bendrai ir gravitaciją konkrečiai, remiasi Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos lygtimis, tačiau ekstremalias pačios anksčiausios Visatos sąlygas gali aprašyti tik kvantų mechanika. Niekas nežino, kaip jas apjungti į vieną, galinčią nukelti mus dar toliau į praeitį. „Mūsų turimos taisyklės tokiu režimu tiesiog neveikia,“ – sako Carlo Contaldi iš Londono Imperinio koledžo. „Viskas praranda prasmę.“

Štai tokia mūsų pasakojimo problema. Ar laikas prasidėjo sulig Didžiuoju sprogimu? Ar buvo ankstesnė epocha prieš jį?

Kai kas tvirtina, kad atsukus Visatos istoriją, laikas tiesiog sustoja. Bet Lee Smolinas iš Perimetero Teorinės fizikos instituto Waterloo (Kanada) taip nemano. „Tai miela idėja, tačiau nelabai yra ją remiančių įrodymų,“ – sako jis. Tiesą sakant, L. Smolinas norėtų, kad pradžios taško idėjos būtų atsisakyta visiškai. Jis teigia, kad galime tikėtis paaiškinti, kodėl – Visata yra tokia, kokia yra, tik jeigu kažkas buvo iki Didžiojo sprogimo. Tai susiję su priežasties ir pasekmės ryšiu; norint patenkinamai paaiškinti, kodėl dalykai yra tokie, kokie yra, vaizduojamės ankstesnius įvykius, kurių pasekmes matome.

Viena galimybė – buvo ne sprogimas, o atšokimas. Tokiu atveju, atgal atsukę Visatos istoriją, išvystume ne begalinę masę, sutelktą be galo mažoje erdvėje. Vietoje to, per neįsivaizduojamai karštą ir tankią mūsų Visatos pradžią patektume į kitą pusę, į neįsivaizduojamai karštą ir tankią ankstesnės Visatos pabaigą.

Suvokus, kad kažkas buvo prieš Didįjį sprogimą, atsivertų galimybės paaiškinti, kaip Visata tapo tinkama gyvybei atsirasti. Kitaip sakant, mes arba turime priimti, kad puikiai mums tinkanti Visata buvo tiesiog atsitiktinumas, arba, kad ji yra viena iš begalybės Visatų, kurių dauguma atrodo visai kitaip, ir šią Visatą mes laikome išskirtine ir ypatinga tik todėl, kad joje gyvename.

O gal mūsiškis Didysis sprogimas buvo tik vienas iš daugelio. Kai kas mano, kad mūsų Visata atsirado nelyginant burbuliukas siaučiančioje visatų jūroje. Tokia idėja suteikia pradžią mūsų Visatai, tačiau įveda amžinos multivisatos sąvoką.

Ar galėsime tai kada nors užtikrintai sužinoti? L. Smolinas mano, kad greitai galime išvysti užuominas kosminiame mikrobangų fone – ankstyvos Visatos išspinduliuotoje radiacijoje. Įmanoma, kad erdvėlaikio raibuliai, gravitacinės bangos, gali atlaikyti atšokimą.

C. Contaldi greitu metu atradimų nesitiki. Mums reikia veikiančios kvantinės gravitacijos teorijos ir naujo laiko supratimo, sako jis. Be viso šito, „nemanau, kad turime tinkamus įrankius kuriais galėtume net tinkamai pateikti klausimą.“