Europos kosmoso agentūra (EKA) pirmadienį atskleidė vietą kometoje, kur lapkritį mėgins nutūpti tyrimų zondas, pirmasis žmonijos istorijoje pasieksiąs šią amžiną Saulės sistemos klajūnę.

Pasirinkta viena iš penkių nuo rugpjūčio nagrinėtų vietų, kai po ilgo vijimosi maratono kosminis aparatas „Rosetta“ susitiko su Čuriumovo-Gerasimenko kometa (67P/Churyumov-Gerasimenko).

Kodu „J“ pažymėta vieta pasižymi geriausiu tūpimui paviršiumi, nors saugiai pasiekti šį taikinį yra itin sunku, bet tikimasi sėkmės ir palankių sąlygų moksliniams tyrimams, nurodė EKA.

„Kometa – tai nuostabus ir stulbinantis pasaulis – mokslui jis nepaprastai įdomus, tačiau dėl šio dangaus kūno formos suvaldyti padėtį yra tikras iššūkis“, – sakė už tūpimo procesą atsakingas EKA pareigūnas Stephanas Ulamecas (Stefanas Ulamekas).

Lapkritį kibernetinis aparatas „Rosetta“ nuleis mokslinių tyrimų robotą „Philae“ ant kometos paviršiaus ir nurodys atlikti eksperimentus, kurie, tikisi mokslininkai, padės atskleisti, kaip pačioje Saulės sistemoje susidaro šie lediniai kūnai, paslaptingi klajūnai.

Apie 100 kilogramų laboratorija specialiais harpūnais, kaip inkarais, prisitvirtins prie kometos paviršiaus; kad būtų dar tvirčiau, į gruntą bus įsukti specialūs sraigtai. Numatoma kometos grunte išgręžti iki 30 centimetrų gylio gręžinį, paimti mėginių, atlikti cheminę analizę zondo laboratorijoje.

ESA pranešime spaudai anksčiau minėta, kad buvo nustatytos penkios vietos, pažymėtos raidėmis A, B, C, I ir J; jos buvo kruopščiai išnagrinėtos, įvertinant galimą mokslinę naudą, tūpimo riziką ir apšviestumą Saulės spinduliais, kurių reikia „Philae“ baterijoms pakrauti. Pakrautos jos turi veikti 64 valandas, tačiau šviesos neturėtų būti per daug, kad būtų išvengta perkaitimo.

Kometos 67P branduolys maždaug 3,5 x 4 km dydžio, yra dviejų sujungtų kumščių pavidalo, abu kumščius jungia siauras kaklas, todėl šis kūnas atrodo kaip guminė antis kosmose. Beje, vienas „kumštis“ yra labai juodas – juodesnis už anglį.

Trys iš penkių minėtų vietų yra mažajame kumštyje, „anties“ galvoje, kitos dvi – didesniajame kumštyje, arba „anties“ kūne, aiškino ESA. Ovalo pavidalo tūpimo vieta „J“ yra maždaug ties „anties“ kakta.

Kometa aplink Saulę apskrieja per pusseptintų metų. Šiuo metu ji yra už daugiau kaip 500 milijonų kilometrų nuo Saulės.

Arčiausia Saulės ši kometa ir „Rosetta“ bus 2015 metų rugpjūčio 13 dieną – už 185 milijonų kilometrų nuo mūsų žvaigždės, nurodo ESA.