Sunkioji nešančioji raketa „Changzheng 5“ („Ilgasis žygis 5“, angl. „Long March 5“) buvo išgabenta iš angaro į netoliese esančią paleidimo aikštelę Venčango kosmodrome, įsikūrusiame palei pietinės Hainano salos pakrantę.

Misija „Chang'e 5“ turi būti pradėta raketos paleidimu ateinančios savaitės pradžioje. Ant Mėnulio paviršiaus planuojama nutupdyti aparatą, išgręšiantį jame 2 m gylio kanalą ir pasemsiantį akmenų ir grunto mėginių, o vėliau parskraidinsiantį juos į Žemę. Mokslininkai turės galimybę tyrinėti naujus mėginius iš Mėnulio pirmąkart po amerikiečių ir sovietų misijų 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais.

Vėliausia misija, pavadinta kinų Mėnulio deivės vardu, yra vienas ambicingiausių Kinijos užmojų, šalies kosmoso programai įgaunant pagreitį po sėkmingo žmogaus pasiuntimo į kosmosą 2003 metais. Tuomet Kinija tapo trečiąja pilotuojamą kosmoso misiją surengusia šalimi po JAV ir Rusijos.

Kitas Kinijos pasiųstas aparatas šiuo metu skrieja Marso link, o tolimąją Mėnulio pusę tyrinėja šios šalies sukurtas mėnuleigis. Jis jau perdavė pirmuosius išsamūs duomenis apie spinduliuotę dangaus kūno paviršiuje, o ši informacija yra gyvybiškai svarbi bet kuriai šaliai, planuojančiai nusiųsti į Žemės palydovą žmonių.

Pekinas vis dažniau prisideda prie kitų valstybių kosminių misijų, nors JAV įstatymai vis dar neleidžia jam bendradarbiauti su NASA. Dėl šios priežasties Kinijai taip pat neleidžiama dalyvauti Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) veikloje.

Šis faktas paskatino Kiniją kurti savo pačios kosmoso stotį ir inicijuoti nepriklausomas programas, nuolatinę varžantis su Japonija ir Indija – šalimis, taip pat turinčiomis didelių ambicijų kosmoso sektoriuje.

Kinijos kosmoso programa šiuo metu atsargiai stumiasi į priekį, o pastaraisiais metais ji patyrė gana mažai nesėkmių. „Storule“ dėl savo masyvumo praminta raketa „Changzheng 5“ per ankstesnį nesėkmingą startą patyrė avariją, tačiau Kinijos milžiniškas technologijų ir inžinerijos talentų rezervas, regis, leido šaliai įveikti daugumą kliūčių.