Galite būti ramūs bent dėl to, jog tokiu atveju dar tikrai suspėtume Facebook‘e parašyti atsisveikinimo žinutes. Jei į šaldytuvą įdėsime karštą puoduką kavos, akimirksniu jis neatšals. Panašiai būtų ir staiga "išjungus" Saulę (kas praktiškai neįmanoma). Žemė šilta, palyginti su ją supančia erdve, išliktų dar kelis milijonus metų. Tačiau mes, žeme vaikščiojantys padarai, pražūtingą atšalimą pajustume anksčiau.

Per savaitę paviršiaus temperatūra Žemėje nukristų iki -18 laipsnių pagal Celsijų. Per metus pasiektų -73°C. Viršutiniai vandenynų sluoksniai pasidengtų ledu. Tačiau būtent šis viršutinis ledo sluoksnis dar šimtus tūkstančių metų vandenyną saugotų nuo visiško vandenynų užšalimo. Praėjus milijonams metų mūsų planetos temperatūra nukristų iki stabilių -240°C. Pasak Kalifornijos technologijų universiteto profesoriaus Davido Stevensono, ši temperatūra reikštų, jog suvienodėjo šiluma, kurią spinduliuoja Žemės branduolys, ir šiluma, kuri į kosmosą spinduliuojama nuo Žemės paviršiaus.

Nors kai kurie mikroorganizmai liktų gyvi, tačiau absoliuti dauguma gyvybės formų ilgai neišgyventų. Fotosintezės procesai sustotų beveik akimirksniu, ir dauguma augalų nuvystų per porą savaičių. Kita vertus, tvirtesni medžiai, dėka lėto metabolizmo ir sukauptų reikalingų medžiagų atsargų, dar galėtų išgyventi keletą dešimtmečių. Pakirtus apatinę mitybos grandinės grandį, dauguma gyvūnų taip pat išmirtų gana greitai. Vis dėl to, maitėdos dar savo gyvybe pasidžiaugtų, kol juos galutinai pribaigtų šaltis.

Žmonija turėtų bent porą pasirinkimų, kaip pratęsti savo egzistavimą. Galima būtų gyventi povandeniniuose laivuose, panardintuose pačiose giliausiose ir šilčiausiose vandenynų vietose.

itas, kiek patrauklesnis variantas, būtų įsikurti atomine ar geotermine energija apšildomose teritorijose. Vienas iš geriausių pasirinkimų būtų Islandija, kurioje apie 87 procentai
namų apšildomi geotermine energija. Žmonės šimtus metų galėtų naudotis vulkanų šiluma, teigia Ročesterio universiteto profesorius Eric Blackmanas.

Aišku, Saulė ne tik šildo Žemę. Ji taip pat atsakinga už tai, kad neišskirstume iš savo orbitos. Staiga pradingus Saulės masei (tai taip pat praktiškai neįmanoma), planeta į kosmoso platybes išlėktų kaip išsuktas ir nutrūkęs nuo virvutės kamuoliukas.