Jokio dušo. Jokių prausimosi procedūrų. Jokio pasirąžymo atsistojus. Europos kosminės agentūros ESA savanoriai "lovonautai" iš patalo Tulūzoje (Prancūzija) nesikėlė 21 parą. Maža to, vardan mokslo 3 savaites jie išgulėjo 6 laipsniu kampu pakeltomis pėdomis. Taip buvo tyrinėjamas kosminio skrydžio poveikis būsimų astronautų kūnams.

Atlyginimą gausiančių savanorių "lovonautų" organizmai visas tris savaites buvo maitinami itin baltymingomis ir druskingomis maisto medžiagomis ir reguliariai atlikinėjo specialius pratimus, vieno iš kurių metu, anot ESA, "savanoriai prispaudžiami prie vibruojančių plokščių ir daro pritūpimus žemyn galva".

Bonos universiteto tyrėjai iškėlė hipotezę, kad toks meniu ir fizinių pratimų režimas gali pristabdyti kaulų retėjimą ir raumenų degeneraciją ilgų kosminių misijų nesvarumo sąlygomis metu.

Beprotiškas kosminis šalmas, kuriuos užsidėję "lovonautai", matuoja, kiek deguonies įkvepia eksperimento dalyvis ir kiek iškvepia anglies dvideginio.

Iš pirmo žvilgsnio, gulėti sau lovoje, nieko neveikti ir gauti už tai nemažus pinigus
yra pasakiškas malonumas. Tačiau tikrovė kiek kitokia: "lovonautams" tai buvo didžiulis krūvis – visų pirma dėl pašėlusios monotonijos. O kur dar nesibaigiantys testai ir griežti mitybos apribojimai. Ir jokių šansų bent trumpam atsistoti, pasirąžyti, įkvėpti gryno oro, pasivaikštinėti, paėjėti iki tualeto ar dušo.

"Klaikiausios buvo pirmosios sesijos dienos, - patirtimi dalijasi "lovonautas" Markas Marenka (Marc Marenco). – Organizmui reikėjo prisitaikyti. Man labai skaudėjo galvą ir nugarą."

Tačiau savanoriai gali didžiuotis nuveikę šį tą reikšmingo mokslo ir kosmoso tyrinėjimų labui.

"Apie mus bus parašytas ne vienas mokslinis straipsnis. Manau, surinkti duomenys padės mokslininkams pasistūmėti tyrimuose", - kalbėjo kitas "lovonautas" Danielis Fandinas (Daniel Fandino), kuris ne "lovonautikos" sesijų metu dirba barmenu.

Kaip tikri astronautai, "lovonautai", eksperimento sesijai pasibaigus, keletą dienų praleidžia sugrįždami į normalią būseną – į normalų gyvenimą jiems leidžiama grįžti tik iš naujo prisitaikius prie įprastų, kasdienių sąlygų.