Projektą koordinavo Portugalijos mokykla Agrupamento de Escolas D. Filipa de Lencastre, esanti Lisabonoje. Nors projektas pradėtas pandeminiu laikotarpiu, kai visą pasaulį kaustė ribojimai, tačiau ir tada aktyviai vykdėme veiklas nuotoliu, stengdamiesi palaikyti mokinių susidomėjimą ir motyvaciją dalyvauti projekte. 2021 metų rudenį, atsiradus kelionių galimybėms, pradėjome veiklas pirmajame mokinių mokymosi veiklų susitikime Salonikuose, Graikijoje.

Salonikuose dalyvavo daugiau nei 30 moksleivių iš šalių partnerių ir 20 mokytojų. Trijų dienų mokymosi veiklų programa buvo intensyvi ir aktyvi. Pirmąją dieną nuo ankstyvo ryto iki vakaro mokiniai dalyvavo įvairiose komandinėse veiklose, susijusiose su gamtinio paveldo išsaugojimu ir ekologiškos aplinkos puoselėjimu bendruomenėje. Dėl pandemijos apribojimų daugelis veiklų vyko lauke: miesto parke, aikštėse bei mokyklos kieme. Antikiniame Pascha parke mokiniai ieškojo nykstančių rūšių augalų, stebėjo, kokios sąlygos reikalingos jiems augti. Pastebėję, kad daugelis augalų ir medžių kenčia nuo aplinką žalojančių veiksnių – didelio šiukšlių kiekio, ėmėsi savanoriškos pilietinės iniciatyvos – išvalyti parką. Salonikų bendruomenės namuose bendradarbiaudami grupėse skirtingų ES šalių mokiniai kūrė tvarios ir ekologiškos kaimynystės modelį ir jį pristatė savivaldybės atstovams.

Mokiniai dalyvavo įvairiose komandinėse veiklose, susijusiose su gamtinio paveldo išsaugojimu ir ekologiškos aplinkos puoselėjimu bendruomenėje.

 

Antroje dienos pusėje forume gausus būrys jaunimo dalijosi idėjomis apie ekologiškos gyvensenos svarbą ir savo įžvalgas surašė laiške Salonikų miesto merui. Po įtemptos ir darbingos pirmos vizito dienos kitą dieną skyrėme kultūrinei, pažintinei veiklai.

Aplankėme Aleksandro Makedoniečio gimtinę Pelą, lankėmės krioklių mieste Edesoje bei mėgavomės terminiais baseinais, kurie prieš mūšį suteikdavo jėgų legendinei Aleksandro Makedoniečio kariuomenei. Paskutinę mokymosi veiklų dieną lankėmės Salonikų savivaldybėje. Buvome svetingai priimti mero patarėjo, kuris nustebino savo žiniomis apie Lietuvą bei Kauną. Dalyvavome savivaldybės posėdyje tvaraus vystymosi tema bei įteikėme vyturiečių laišką. Edukacinės programos metu sužinojome apie Aleksandro Makedoniečio šlovės laikus bei pažinome visai kitokią Graikiją nei vadovėliuose. Pilni įspūdžių, naujų pažinčių ir tolimesnių dalyvavimo „Erasmus+“ projektuose idėjų grįžome į Kauną.

Antrasis veiklų etapas – apie problemas, susijusias su plastiko tarša jūrose, vyko Kretoje. Jo metu mokiniai dalinosi įžvalgomis, kaip sumažinti jūros taršą, kūrė vaidinimus gamtosaugos tematika. Dirbdami komandose savo įžvalgas surašė oficialiame laiške, kurį įteikė Herakliono savivaldybei. Taip pat dalyviai inicijavo ir pilietinę akciją – sutvarkė ir surinko plastiko liekanas Chanijos paplūdimyje. Dalyvavimas „Erasmus+“ projektuose – galimybė pažinti kitų šalių kultūrą bei istorinį paveldą. Lankėmės ir Knoso rūmuose – senosios Kretos civilizacijos ištakose.

2022 m. spalio 10–14 dienomis Kauno „Vyturio“ gimnazijoje vyko ketvirtasis „Erasmus+“ projekto „Acting now for Future“ dalyvių vizitas. Šį kartą mūsų gimnazija buvo priimančioji organizacija. Mūsų gimnazijos organizuojamose mokymosi veiklose dalyvavo 26 mokiniai ir 13 mokytojų iš Estijos, Graikijos, Portugalijos ir Čekijos Respublikos. Į bendras projekto veiklas įsitraukė daugiau kaip 20 Kauno „Vyturio“ gimnazijos mokinių. Vizito tema – gamtosauginis paveldas ir jo išsaugojimas. Tarptautinio projekto savaitė prasidėjo jaunimo diskusijų forumu apie gamtinio paveldo išsaugojimo svarbą, kūrybinėmis dirbtuvėmis ir pažintiniu turu po Kauną.

Mainų programos metu mokiniai pristatė savo šalių gamtosaugos paveldą ir jo problemas, kartu su svečiais dalyvavo ekologinio meno kūrybinėse dirbtuvėse, lankėsi Pajūrio regioniniame parke, kuriame organizavo pilietinę akciją „Už švarią Baltiją“, dalyvavo edukacijoje Trakuose.

Spalio 14 dieną kartu su visa Europos švietimo bendruomene paminėjome tarptautinę „Erasmus+“ dieną. Kauno miesto savivaldybėje vyko mūsų gimnazijos vykdomo „Erasmus+“ projekto „Acting now for Future“ dalyvių susitikimas su vicemeru Mantu Jurgučiu. Jo metu buvo pristatytas gimnazijos vykdomas projektas, vicemeras pakvietė diskusijai apie Kauno miesto plėtrą bei ekologiją.

Visą savaitę gimnazistai kartu su mokiniais iš Čekijos, Portugalijos, Estijos ir Graikijos bendradarbiaudami mokėsi žiedinės ekonomikos pagrindų.

 

Penktasis projekto vizitas, kurio tema – žiedinė ekonomika, vyko Prahoje. Visą savaitę gimnazistai kartu su mokiniais iš Čekijos, Portugalijos, Estijos ir Graikijos bendradarbiaudami mokėsi žiedinės ekonomikos pagrindų. Mokiniai dalyvavo Prahos Gyvybės mokslų universiteto paskaitose ir praktinėse dirbtuvėse, kuriose kūrė ekologiškas pakuotes, pristatė savo kurtus video. Dirbdami komandoje mokėsi, kaip suprasti produktų pakuotėse įvardintas sudedamąsias dalis ir atskirti ekologiškus gaminius nuo žalingų gamtai ir žmogui. Su Prahos istorija susipažino kartu su kitų šalių mokiniais rinkdami faktus senamiestyje orientacinio žaidimo metu ir ekskursijos po Šv. Vito katedrą metu. Viena iš svarbių projekto dalių – aktyvus pilietiškumas ir nauda bendruomenei. Darbuodamiesi pavasarinėje talkoje, kartu su partneriais sutvarkėme aplink Krivoklato pilį esantį parką. Kupini įspūdžių ir naujų pažinčių vėlų penktadienio vakarą pasiekėme Lietuvą.

Baigiamasis „Erasmus+“ projekto „Acting now for Future“ mainų vizitas organizuotas Lisabonoje. Šį kartą vizito tema – „Jaunieji ambasadoriai“ pagal Jungtinių Tautų modelį (M.U.N). Dar prieš vykstant į vizitą skirtingų šalių mokiniai dirbo virtualioje platformoje kurdami rezoliucijas gamtosaugos tema. Lisabonoje projekto dalyviai dalyvavo debatuose, argumentuotai komentavo skirtingų komitetų rezoliucijas ir balsavo  kaip tikrame JT posėdyje. Edukacinės programos metu ištyrinėjome Lisabonos senamiestį, Evoros rezervate stebėjome paukščius, aplankėme labiausiai į vakarus nutolusį Europos tašką – Uolos kyšulį („Cabo de Roca“) ir Atlanto vandenyno pakrantes.

Nepaisydami iššūkių, su kuriais susidūrėme projekto įgyvendinimo pradžioje, dėl gero projekto valdymo ir partnerių bendradarbiavimo bei bendravimo, projekto tikslus ir rezultatus sėkmingai pasiekėme. Vienas svariausių šio projekto aspektų buvo aktyvaus pilietiškumo skatinimas ir gebėjimas bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Projekto idėja –  jaunųjų ambasadorių veikla, peržengė mokyklos sienas. Aktyvus ir aplinkos problemoms neabejingas jaunimas rašė laiškus vietos valdžios institucijoms, tarptautines peticijas ir galutinė Jungtinių Tautų modeliu organizuota konferencija  Lisabonoje patvirtino naujovišką šio projekto pobūdį ir novatorišką požiūrį į aplinkos saugojimą.

Visos projekto veiklos finansuojamos „Erasmus+“ programos lėšomis.