- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį prasidės kasmet Vilniuje vykstanti knygų mugė. Šis renginys, rodos, vis dar vilioja jų gerbėjus arba tiesiog smalsuolius, tačiau nejučia kelia ir diskusijas – ar 21 amžius vis dar priklauso popierinėms knygoms? Kiekvienais metais pasaulyje daugėja žmonių, kurie į rankas mieliau ima ne tradicinę knygą kietu viršeliu, o elektroninę jos giminaitę. O technologijų specialistai teigia – ateityje skaitmenines knygas rinksimės dar dažniau.
Technologijų įtaka
Nors pirmoji elektroninė biblioteka pavadinimu „Gutenbergo projektas“ buvo įkurta dar 1971 metais, elektroninių knygų fenomenas šiandien plinta žymiai greičiau nei anuomet. „Viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių jų populiarumą šiomis dienomis - tai nuolatinės inovacijos“, - tendencijas komentavo „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Simonas Skupas.
Pašnekovo teigimu, mūsų laikais gamintojai jas pritaiko tokiuose įrenginiuose, kaip planšetiniai kompiuteriai ar net telefonai, todėl tokias knygas dabar galima skaityti bet kada ir bet kur. „Šiandien technologijų kompanijos mobiliuosiuose įrenginiuose gamina vis kokybiškesnius ekranus, turinčius specialiai skaitymui pritaikytą režimą. Toks režimas reikalingas visų pirma, tam, kad ilgai skaitant nebūtų pakenkta akims, visų antrą –kad taupytų įrenginio bateriją“ , - pasakojo S. Skupas.
A. Tapinas: populiarumas tik augs
Augantį elektroninių leidinių populiarumą pastebi ir žurnalistas Andrius Tapinas, kurio knyga „Vilko valanda“ buvo išleista ne tik popieriniu, tačiau ir skaitmeniniu formatu. Anot jo, abejonių, ar verta skaitytojams siūlyti elektroninį knygos variantą, nekilo nė minutei. „Skaitančių tokias knygas tikrai daugėja, o leidėjai mūsų šalyje taip pat pamažu didina jų pasiūlą“ , - savo sprendimą paaiškino pašnekovas.
„Nors, kultūrine prasme, esame gana konservatyvi tauta ir elektroninės versijos, ko gero, visiškai popierinių knygų nepakeis, vis tik jaunoji karta linkusi teigiamai priimti inovacijas, todėl ateityje jų paklausa neabejotinai augs dar labiau“, - įsitikinęs žurnalistas.
Didžiausias pliusas - patogumas
Didėjantį tokių knygų populiarumą skatina keletas priežasčių. „Didelis elektroninių knygų privalumas yra tas, kad jas patogu skaityti kelionėse. Mėgstu vienu metu skaityti keletą knygų - skirtingomis dienomis jas renkuosi pagal nuotaiką - tačiau į kelionę vežtis tris ar keturias knygas kietais viršeliais nėra patogu. Kita vertus, savo elektroninėje skaityklėje knygų turiu apie tūkstantį ir bet kurią iš jų galiu skaityti, kada noriu“, - pasakojo A. Tapinas.
Technologijų žinovo Džiugo Paršonio teigimu, dar vienas elektroninių knygų pranašumas –interaktyvumas. Anot specialisto, jos naudingos ne vien pramogai, bet ir mokslo tikslais. „Elektroninės knygos – tarsi žinynas, kuriame greitai bei patogiai randame informaciją, galime ją kaupti ir rūšiuoti. Knygoje suradus nežinomą žodį, įmanoma greitai gauti jo paaiškinimą, taip pat nukopijuoti norimą teksto ištrauką, perkelti ją į užrašinę ar išsiųsti elektroniniu paštu“, – privalumus vardijo specialistas.
Perspektyvi verslo niša
Anot internetinės elektroninių knygų parduotuvės „skaitykle.lt“ savininko Algirdo Stonio, pernai elektroninių knygų leidykla išleido 30 proc. daugiau nei 2013-aisiais.
„Galima pastebėti ir tai, kad seniau buvo vengiama rizikuoti ir investuoti į elektroninių knygų verslą. Daug kas manė, jog vartotojai nelegaliai siųsis knygas iš interneto ir nepirks parduodamų, tačiau ši baimė taip pat po truputį dingsta“, - teigė jis. Anot verslininko, dabar atsiranda vis daugiau tokių, kurie šiame versle įžvelgia perspektyvą.
Popierinę knygą į muziejų?
Kalbant apie popierinės knygos likimą, D. Paršonis laikosi nuomonės, jog nors, kaip formatas, ji greičiausiai dar neišnyks, vis tik žinių šaltinio funkcijas, tikėtina, kad perims būtent elektroninė knyga. „Vadovėliai bei kita techninė literatūra daugelyje pasaulio šalių jau dabar labai sparčiai perkeliami į elektroninę erdvę, taip greičiausiai bus ir su grožine literatūra“, - teigė specialistas.
D. Paršonio manymu, tobulėjant balso technologijoms, išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris galbūt net pats galės skaityti vaikams. Elektroninėse knygelėse atsiras daugiau intonacijos ir bus sunku atpažinti, ar ją skaito gyvas žmogus ar kompiuteris.
„Galbūt vyresniajai kartai dar kyla abejonių dėl elektroninių knygų, bet jaunajai, kuri auga su kompiuteriais, planšetėmis bei telefonais, manau, aišku, kad tai yra ateities knygos formatas“, - sakė technologijų specialistas. Taigi, galbūt ateityje mugėse domėsimės elektroninėmis knygomis?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasirinko retą profesiją: užburiantys vaizdai Holivudo filmuose – lietuvio darbas
Kine žiūrėdami tokius pasaulinio garso filmus kaip „Wonka“, „Jurassic World“, „Marvel“ ir „Vesper“, ko gero net neįtarėte, kad užburiantys vaizdai – lietuvio darbas. ...
-
Birutis: turi būti išsklaidyti insignijų atradimą temdantys šešėliai
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad turi būti išsklaidyti insignijų atradimą Vilniaus arkikatedros požemyje temdantys šešėliai, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva. ...
-
Pirmą romaną išleidusi Monika Baltrušaitytė: humoras man svarbus – jis gelbsti ir gydo
Žurnalistė, politologė Monika Baltrušaitytė neseniai prabilo skaitytojams savo pirmuoju romanu „10-01“. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, dailininkė – Berta Bocullo. ...
-
V. Valento tapyba: meistrystė, gylis ir klasikos aidai
Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje veikia personalinė Vidmanto Valento tapybos darbų paroda. ...
-
Gitaristas Lukas Isaak: muzika mane lydi nuo gimimo
Uostamiestyje studijuojantis ir muzikuojantis Vokietijoje gimęs ir užaugęs lietuvių kilmės gitaristas Lukas Isaak šiltai priimamas klaipėdiečių. Lukas savo koncertuose žavi ne tik talentu ir įstabiais klasikinės gitaros muzikos garsais, bet i...
-
Lietuvių filmas – vienas iš Italijos ir Baltijos šalių bendrai vystomų kino projektų nugalėtojas1
Triesto tarptautinio kino festivalio industrijos renginyje „When East Meets West“ buvo išdalintas Italijos ir Baltijos šalių bendrai vystomų kino projektų prizas. Tarptautinės komisijos sprendimu, šiemet jis atiteko trims p...
-
Unikali ir gyvybinga paroda: Jonas Mekas „Viskas yra pradžia“
Nuo sausio 22 d. Vilniaus miesto Jono Meko vizualiųjų menų centre pradeda veikti J. Meko sūnaus Sebastiano Meko kuruojama paroda – Jonas Mekas „Viskas yra pradžia“. ...
-
Festivalyje Vokietijoje – ir lietuviai
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus, dalyvavo Vokietijoje, Bremeno ÖVB arenoje vykusiame tarptautiniame orkestrų festivalyje „Bremen Tattoo 2025“. ...
-
Veiksmas Kaune: nuo „Fluxus“ iki Robbie Williams
Šiemet Kaune suplanuoti renginiai, kuriuose gausu kultūros atspalvių, pramogų dvelksmo ir sporto aistros. Jau aišku, kad Kaune koncertus surengs ir pasaulinės žvaigždės. ...
-
Įsimylėti tai, ką darai: aktorei Rasai Samuolytei – 501
Sausio 21 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Rasa Samuolytė švenčia 50 metų jubiliejų. Tai proga prisiminti jos didžiųjų vaidmenų galeriją. Tai, apie ką svajoja dažna aktorė, likimas padovanojo Samuolytei. Už talentingus vaidmen...