Telšių miškų urėdijos įsteigtame Žvėrinčiuje jau pavasario nuotaikos – apuokai peri jauniklius, lūšys ruošiasi savarankiškam gyvenimui, o vilkų jaunikliai – kelionei į Ispaniją.

Žvėrinčiaus pasididžiavimas – per penkioliktus metus perkopęs meškinas Timas  iš rudens daug ėdė ir taip  ruošėsi šaltai žiemai ir ilgam miegui. Tačiau žiemai prasidėjus, savo planus pakeitė.

„Jis tik mėnesį miegojo, o šiaip, matote, liko dar atsargų ir kitai žiemai. Visas apvalus, riebus, nesudegė jo taukai, tai tikriausiai ir vasarą mažiau badaus“, – aiškina Telšių miškų urėdijos eigulys Petras Dabrišius.

Didžiojo apuoko patelė prieš porą savaičių sudėjo kiaušinius ir dabar kantriai peri ant žvyro krūvos. Jauniklių išsiritant laukiama gegužei prasidėjus. Pagausėjimo laukiama ir vilkų buveinėje. Pasak eigulio, šiųmetė vada iškeliaus į Ispanija, mat ispanai rengia neįgalių vaikų gydymo programą su vilkiukais ir jiems reikalingi žvėreliai, kurie nėra visai laukiniai. Kaip visada pilnas lūšių aptvaras, neseniai į jį sugrįžo viena lūšis, išleista netoli Plungės. Miškininkai juokauja, esą ji buvusi vyresnė, ketverių metų, ir nebesugebėjusi prisitaikyti. Ir šiemet ketinama į laisvę paleisti būrelį laukinių kačių, tačiau lūšių veisimo projektas jau baigiasi.

„Mes paleidome gal 20 lūšių, daug jų sėkmingai prigijo ir gyvena gamtoje. Tačiau viena neseniai palindo po traukiniu, kitos išpuolė į kelius, kitos dar nuo kažkokių ligų žuvo, o dalis sėkmingai prigijo miškuose“, – teigia P. Dabrišius.

Liūdniausiai Žvėrinčiuje atrodo tuščias šernų aptvaras. Ilgametė šeimininkė šernė Jadzė su pulku šerniukų tapo afrikinio kiaulių maro aukomis, jų išsaugoti nepavyko.