Profesorius Paulas McGreevy ir Dr. Melissa Starling tyrinėja šunų elgesį. Mokslininkai teigia, kad šunys lengvai prisitaiko prie žmogiško gyvenimo būdo. Jie išmoksta nebijoti automobilių, būna švelnūs su vaikais ir net valgo ten, kur juos išmokome. Gamtoje tai būtų neįprasta, tačiau šunys prisitaiko. Tačiau kai kurios žmogiškos keistenybės juo visgi trikdo.

Mes juos paliekame

Žmogui reikia dirbti ir mokytis – visur šuns nepasiimsi. Mes paliekame augintinius vienus. Ir, nors jie turi pakankamai maisto ir vandens, juos tai labai trikdo.

Šunys nesupranta, kodėl juos paliekame. Gamtoje jie laikytųsi grupėse. Jei turite kelis šunis, pastebėsite, kad įprastai jie laikosi drauge. Jei turite tik vieną augintinį, nenustebkite, jei jis jus seks į kitą kambarį. Šunys jaučiasi geriau, kai yra drauge, todėl jiems labai keista, kad juos paliekate vienus.

Tai tampa problema, kai šunį paliekate nepažįstamoje vietoje. Tuomet keturkojį gali ištikti ir visiška panika, nes jis gali pamanyti, kad jį apleidote ir daugiau niekada nesusitiksite.

Mes per daug sėdime

Televizoriaus ar kompiuterio ekranas mums suteikia begalę pramogų. Tačiau tos pramogos yra labiau vizualinės. Šunys to nesupranta – jie nori bėgioti, uostyti medžius, žvalgytis. Jei jūs nemiegate, tai kodėl tik sėdite? Augintinis supranta, kad jūs turite galią išeiti į lauką, tai kodėl ja nesinaudojate? Vizualinės pramogos šunims yra visiškai svetimos.

Mes keičiame savo formą ir kvapą

Šunys atpažįsta vietas, daiktus ir žmones pagal jų kvapą. Tačiau žmogus gali ir kasdien kvepėti kitaip. Šunis trikdo nauji rūbai, kvepalai, drabužių minkštiklio kvapas. Per visą tą triukšmą jie vis tiek užuodžia jūsų natūralų kvapą, tačiau toks elgesys juos trikdo.

Mes mėgstame apsikabinti

Šunims apsikabinimai yra svetimi. Vienas kitą jie griebia tik poruodamiesi, žaisdami ar poruodamiesi. Tuo tarpu žmonės taip išreiškia savo šiltus jausmus. Kodėl jūs apsikabinote kitą žmogų? Ar jums gresia pavojus? Ir kodėl jūs apsikabinote savo šunį – ar jam reikėtų sunerimti?

Mes nemėgstame įkandimų

Šunims nasrai atstoja rankas ir ginklus. Žaisdami jie švelniai kanda vienas kitam ir patys nebijo tokių įkandimų. Tuo tarpu žmonėms tai nepatinka. Viena vertus, šuns žandikaulis yra labai stiprus ir žaismingas įkandimas sukelia skausmą. Kita vertus – nenorime, kad šuo išmoktų kandžioti žmones. O kaip kitaip jam žaisti? Šunis tai trikdo, ypač jei žmogus išsigąsta žaidžiančio gyvūno.

Mes nevalgome iš šiukšliadėžės

Šuo maisto ieško vadovaudamasis savo uosle. Šiukšliadėžėje virtuvėje yra daug maistu kvepiančių daiktų, po kuriuos šuo nori pasirausti. Tačiau žmogus to daryti neleidžia. Kodėl? Kodėl vienas maistas yra tinkamas valgymui, o kitas – ne? Šunys prisitaiko, tačiau juos toks žmonių elgesys trikdo.

Mes dalijamės savo teritorija su nepažįstamaisiais

Jūsų šuo loja ant paštininko? Jūsų draugams sunku įeiti pro duris, nes kelią jiems pastoja dantis šiepiantis augintinis? Taip yra todėl, kad šunys saugo savo teritoriją. Kadaise žmogus tam ir prisijaukino šunį, kad jis saugotų jo namus. Tai šunys daro iki šiol, todėl jiems keista, kad už tai yra barami ir uždaromi.

Tiesa, kai kurios šunų veislės yra išvestos specialiai tam, kad būtų draugiškos visiems žmonėms – net ir nepažįstamiesiems, atėjusiems į jūsų namus.

Mes dažnai naudojame savo rankas

Mūsų rankos – labai universalūs įrankiai. Ranka mes galime pasikasyti, paglostyti šunį, numesti kamuoliuką, įsidėti maisto į burną, pasemti vandens, mušti, sugriebti itin mažus daiktus. Žmonių rankų lankstumas šunis kartais net gąsdina – kai kurie gestai priverčia šunis loti, nes atrodo bauginančiai.

Sąrašą būtų galima ir tęsti. Šunis trikdo ir mūsų skleidžiami garsai (ypač šunų ar kitų gyvūnų pamėgdžiojimas), svetimų šunų glostymas, barniai už tai, kad šuo vaikosi voveres ar paukščius ir t. t.