- Grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavojaus varpais skambina mokslininkai. Jie teigia, jog, siekdami didesnio derliaus ir gausiai tręšdami savo laukus, ūkininkai daro didžiulį neigiamą poveikį gamtai.
Pavyzdžiui, nutekėjusios trąšos 2011 m. sukėlė tokį Erio ežero vandens žydėjimą, kad šis padengė net trečdalį vieno didžiausių JAV, Kanados ir viso pasaulio ežerų paviršiaus. Iš dirvos išplautos trąšos, nuplukdytos Misisipės upe, pražudė Meksikos įlankos žuvis: susidarė mirties zonos, kuriose žydi, nyksta ir pūva dumbliai, sunaudodami deguonį ir dusindami žuvis. Tai tik keli pavyzdžiai be to, jog vis dažniau susiduriama su užterštu gruntiniu vandeniu, šyla Žemės klimatas.
Dėl visko kaltos azoto trąšos, kurios iš vienos pusės vadinamos žemdirbystė varikliu, iš kitos – planetos kenkėju.
Iš viso pasaulyje kasmet sunaudojama daugiau nei 100 mln. tonų azoto trąšų. Beveik pusę azoto pasisavina išaugintas derlius. Kita dalis – išplaunama į gruntinius vandenis, dalis jo patenka ir į atmosferą. Bemaž pusė azoto, randamo mūsų kūnuose, pagaminama trąšų gamyklose.
Be azoto trąšų Žemės dirvožemis tiesiog neišaugintų pakankami maisto visiems 7 mlrd. planetos gyventojų, kurie pratę prie tam tikros mitybos. Tačiau beveik pusė azoto trąšų, kuriomis tręšiami augalai, nepasisavinama. Daugiausia pertekliaus lieka nuo kviečių, ryžių ir kukurūzų Kinijoje, Indijoje ir JAV. Pasak mokslininkų, intensyvios žemdirbystės laukuose azoto trąšų naudojama 30-60 proc. per daug.
Nors azoto dilema akivaizdžiausia Kinijoje, kurios gyventojams patinka jų maistas ir kurie nerimauja, kad ištekliai neišsektų ir kone visiškai nesirūpina, ar švarus vanduo ir ar oras atlaikys prieš poreikį turėti vis daugiau ir vis derlingesnių laukų, azoto teikiama nauda pasiekia ne visus. Pavyzdžiui, Užsachario Afrikoje, kur kasmet badauja 239 mln. žmonių, derliaus neužtenka, nes dirvožemis skurdus, o ūkininkai trąšų neįperka.
Pastaraisiais metais mokslininkai ėmėsi dirbti su ūkininkais, jų grupėmis ir vieniems rodyti, jog sumažinus sintetinių trąšų kiekį augalų derlius nemenkėja, bet to, galima daug sutaupyti, antruosius moko, kaip atgaivinti nualintą dirvožemį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LHMT: šių metų rugsėjis buvo šilčiausias per 63 metus1
Šių metų rugsėjis buvo šilčiausias per visą instrumentinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. ...
-
Vienintelė proga: danguje galėsite išvysti išties neeilinį ir įspūdingą reginį
Gali būti, kad jau netrukus pamatysite išties neeilinį ir įspūdingą reginį – pro Žemę praskries kometa Tsuchinshan-ATLAS. Astronomai sako, kad pamatyti šią kometa bus vienintelė proga – praskriejusi pro Žemę ji nuskries to...
-
Šaltuku pradėjęs kandžiotis ruduo pažers staigmenų: sulauksime bobų vasaros?
Pasak sinoptikės Elvyros Latvėnaitės, rugsėjis atsisveikins vėsokai. Pirmoji spalio naktis irgi bus žvarbi. ...
-
Už paukščių lesinimą – nemenka bauda: paaiškino, kodėl9
Paukščiams padėti norintys gamtos mylėtojai mėgsta juos palesinti. Tvenkinyje plaukiojančioms antims ar gulbėms dažnas atneša batono, tačiau už tokį veiksmą laukia nemenka bauda. ...
-
Zoologijos sodą jau galima aplankyti pigiau2
Pasibaigus daugiausia lankytojų sutraukiantiems mėnesiams, Lietuvos zoologijos sodas mažina bilietų kainas. O minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, visi senjorai šiandien čia galės apsilankyti nemokamai. ...
-
ES klimato stebėsenos tarnyba: nuo 2005-ųjų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau4
Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ pirmadienį pranešė, kad nuo 2005 metų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau, dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas4
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...
-
Paukščiai skuba į žiemavietes3
Šiais metais, orams vis dar mus lepinant, paukščių būriai, kitaip nei įprastai, delsė pradėti savo kelionę į žiemavietes. Pirmieji nenutrūkstantys paukščių būriai pastebėti rugsėjo viduryje, kurie priminė, koks unikalus Kur...
-
Patirtis atkuriant didžiojo apuoko populiaciją – tarptautiniame žurnale2
2020-2023 metais Lietuvos zoologijos sodui ir asociacijai „Ekosistemų apsaugos centras“ vykdant projektą buvo veisiami ir į laisvę paleidžiami itin nykstantys paukščiai – didieji apuokai (lot. Bubo bubo). Projekto metu buvo i&sca...
-
Atnaujintame pažintiniame take – norus pildantys rieduliai ir net vaisingumo akmuo
Yra Lietuvoje vieta, kur ant akmens pasėdėjusios moterys vaikų susilaukia. Kiti rieduliai norus pildo ar sveikatą dovanoja. Ir itin švaraus šaltinio vandens išgėrę – pasveiksta ir svorio numeta. ...