Šiukšlėms prie vandens telkinių – ne vieta

Ar žinojote, kad Ramiajame vandenyje plaukioja tris kartus už Prancūziją didesnė plastiko šiukšlių sala? Yrant į vandens telkinius patekusiam plastikui – maišeliams, vienkartiniams įrankiams, indams, pakuotėms ir kt. – susidaro mikroplastikas, kurio dalelių pastaruoju metu randama ne tik jūros gyvūnų, bet ir žmonių organizmuose.

Siekiant teigiamų pokyčių, reikėtų elgtis sąmoningai ir tiek keliaujant prie vandens telkinių, tiek kasdien rinktis daugkartinio naudojimo daiktus. Pavyzdžiui, vienkartinius plastikinius maišelius pakeiskite daugkartiniais medžiaginiais krepšeliais ar dėžutėmis, gėrimams supilti rinkitės stiklines arba metalines gertuves, naudokite ir daugkartinius arba popierinius šiaudelius.

Plastikinių maišelių ar kitų šiukšlių nepalikite atviroje erdvėje – geriausia iš karto išmesti į tam skirtus konteinerius ar susidėti taip, kad vėjas jų nenupūstų į vandens telkinius ar kitas nepasiekiamas vietas. Šiukšlių taip pat nereikėtų mesti į perpildytus konteinerius ir šiukšliadėžes, ypač neturinčius dangčių – šiukšles išdrasko laukiniai gyvūnai bei paukščiai, išdarko vėjas ir audros.

Dėl to vykstant į gamtą kartu su savimi pasiimkite šiukšlių maišų ir šalimais nesant tinkamų konteinerių, visas šiukšles pasiimkite kartu su savimi. Palikite gražesnę bei tvarkingesnę aplinką negu radote atvykę ir surinkite kitas stovyklavietės ar paplūdimio teritorijoje esančias šiukšles.

Leisdami laiką prie vandens telkinių ar kitose žmonių dažnai lankomose vietose, nemėtykite cigarečių nuorūkų. Jose taip pat yra plastiko, kuris irdamas teršia gamtą ir kelia didžiulę riziką gyvūnų bei žmonių sveikatai.

Atsakingai elkitės ir pamatę gyvūnus

Vasarą bei kitu metų laiku leidžiant laiką prie jūros reikėtų laikytis ne tik aukščiau išvardintų plastiko taršos mažinimo patarimų, bet atsakingai elgtis ir paplūdimyje pamačius jūrų gyventojus – ruonius. Kasmet nusilpusiais ruonių mažyliais besirūpinantys Lietuvos jūrų muziejaus specialistai perspėja, jog Baltijos jūros paplūdimiuose pastebėjus ruonį, prie jo artintis yra griežtai draudžiama.

„Džiaugiamės, kad didelė dalis žmonių pastebėję ruoniukus jau žino kaip elgtis: ruonio negalima varyti atgal į vandenį, šerti, liesti ar su juo fotografuotis. Pastebėjus ruonį reikėtų kreiptis pagalbos telefonu 112 ir palaukti, kol operatorius sujungs skambinantįjį su muziejuje dirbančiais specialistais“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.

Turint daugiau laisvo laiko, ruonį pastebėję žmonės turėtų palaukti, kol į jo radimo vietą atvyks Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai. Jeigu ruonis nusilpęs ir ligotas, jie priglaus žinduolį ir globos, kol šis atgaus jėgas ir galės būti paleistas atgal į jūrą.

Specialistė pažymi, kad šiemet Lietuvos pajūryje buvo rasti jau 22 ruoniukai, iš kurių aštuoni artimiausiu metu vėl plaukios Baltijos jūros bangose. Visgi, Lietuvos jūrų muziejus nėra specializuota vieta, kuri galėtų visu šimtu procentų rūpintis ruoniukais.

„Nors daugelį metų rūpinamės sužeistais, nusilpusiais ir į pakrantę atklydusiais ruoniukais, ne visada galime užtikrinti pačias geriausias sąlygas jų reabilitacijai. Dėl to nekantriai laukiame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybų pabaigos, – teigė N. Puteikienė.