Geriausia pagalba – palikti ramybėje

Portalas kauno.diena.lt neretai sulaukia klausimų, ką daryti radus sužalotą paukštį ar kitą gyvūną, ar aptikus, kaip manoma, pasimetusį jauniklį. 

Panašaus laiško sulaukėme ir trečiadienio vakarą. "Turime tokią situaciją. Pavėsinėje prie ežero įsikūrė paukštelis ir išperėjo tris mažiukus. Jau ne pirmi metai ten suka lizdelį ir veda jauniklius. Šiandien atvykę pastebėjome, kad lidzas iškritęs, o paukštukai tupi ant balkio viršaus, kur buvo lizdelis. Mama visada šalia. Ar tokioj situacijoj galim kažkaip pagelbėti?" – teiravosi skaitytoja.

Skaitytojo nuotr.

Gyvūnų globėjų asociacijos, su kurios atstovais galima susisiekti visą parą ir pasikonsultuoti, atstovas iš karto patarė, kad į tokią situaciją geriau nesikišti. "Nereikia nieko daryti. Dabar visi paukšteliai iš lizdų lipa. Jeigu lizdas atsidūrė ant žemės – ne bėda", – sakė Vytautas Gustaitis.

Anot jo, asociacijos atstovų, gyvenančių įvairiose šalies vietose, telefonai netyla – nuo ankstaus ryto iki paryčių.  Dažniausiai skambinama, ką daryti? Suaugęs žmogus arba vaikai rado sužeistą gyvūną ar sveiką jauniklį. Pagailo gyvūno, kad jis kenčia, pagailo, kad straksintį paukščio jauniklį suris katinai, tad parsinešė, parsivežė namo ir nežino, kaip derėtų elgtis toliau. 

"Visų pasaulio paukščių nuo visų pasaulio katinų neapsaugosite. Gamtoje išlieka tik patys stipriausi, vikriausi, greičiausi. Namo žmonės tempiasi, manydami, kad juos gelbėja, ežiukus, voveriukus. Viską, kas yra partempiama. Netgi stirniukus. Sako, jis vienas stovėjo. Ėjom ir radom vieną stirniuką stovintį. Motiną išbaidė, stirniuką pasiėmė. Skambina, ką su juo daryti?" – vieną istorijų pasakojo V. Gustaitis.

Pernai, prisiminė asociacijos atstovas, į namus vienas gyventojų netgi buvo parsivežęs du neva pasiklydusius briedžiukus. "Melnragėje rado parko taku du ramiai vaikštinėjusius briedžiukus. Abu juos žmogus parsivežė namo. Palaikė juos parą ir skambino, ką su jais daryti. Kokio perkūno iš tėvų vogti jauniklius? Jeigu jie vaikšto parke, vadinasi, šalia yra motina", – kalbėjo V. Gustaitis.

Kokio perkūno iš tėvų vogti jauniklius? Jeigu jie vaikšto parke, vadinasi, šalia yra motina.

Gyvūnų globėjas akcentavo, kad briudžiukai yra labai greitai prijaukinami. Kelios dienos ir jie jau laksto kaip šuniukai paskui žmogų bei prašinėja maisto.  

"Žmogus sutiko atvežti briedžiukus. Mes jo neperdavėme aplinkosaugai už tai. Briedžiukus ankstų ankstų rytą nuvežėme į tą pačią vietą, kur jie buvo rasti, paleidome. Iš miško atbėgo motina šnopuodama ir juos pasiėmė", – dėstė V. Gustaitis. 

Du keliai: palikti arba užmigdyti

Jis sakė asociacija sulaukia nepasitenkinimo ir grasinimų, kodėl nusprendžiama kai kuriuos sužalotus gyvūnus užmigdyti, vietoje to, kad juos būtų bandoma gydyti.

"Facebook" nuotr.

Viena moteris, pakelėje naktį radusi baltąjį gandrą nulaužtu sparnu ir sulaužytomis kojomis.  Nepadėjo aiškinimai ir tikinimai, kad gandrui kojos nesugyja. "Paukštis buvo užmigdytas. Sprendimus priima mūsų veterinarijos gydytojai", – teigė V. Gustaitis.

Anot jo, geriausia būtų buvę minėtą gandrą palikti natūralioje gamtoje, kad juo būtų galėję pasinaudoti kiti gyvūnai. "Tokia yra raida, toks yra gamtos ratas.  Jeigu lapė parsineša tokį gandrą, vištidėje lieka vištos neišpjautos, neišvogtos.  Tačiau tokie aiškinimai neretai žmonėms sukelia tik pyktį, o nesidomi, suprasti nebando", – konstatavo pašnekovas.

"Sužeisti gyvūnai turėtų likti gamtoje, kad jais galėtų pasinaudoti kiti gyvūnai. Kuo lapė blogesnė už gandrą? Lyginanti gandras šluoja iš po kojų viską, kas gyva. Išlesa visą rastą lizdą su naujagimiais zuikučiais, netgi stirniukus sulesa. Gandrai yra žudikai. Jie lesa ne tik varles, kaip įpratę matyti, bet viską. Gandrui per parą reikia tiek maisto, kiek jis pats sveria. Sveikų gandrų Lietuvoje peri apie 12 tūkst. gandrų porų, kas yra pilnai pakankama", – skaičiavo V. Gustaitis.

Reikia išmesti į orą

Rastą čiurlį V. Gustaitis pataria kelis kartus išmesti į orą. Jie vieninteliai Lietuvos paukščiai, kurie visiškai negali pakilti nuo žemės ar nuo vandens. Kojos per silpnos, kad galėtų pakankamai stipriai atsispirti skrydžiui. Šie paukščiai pakyla pasilypėję ant medžio, stogo, tvoros ar kitos aukštesnės vietos.

Kelis kartus pabandžius išmesti čiurlį į orą ir jam nenuskridus, paukštį geriau palikti ramybėje. "Ne visi paukščiai ir žmonės yra sveiki. Gal jam kažkas yra nutikę, gal neišsivystęs. Jeigu jis vis neskrenda – palikite ramybėje", – patarė V. Gustaitis.

Jo nuomone, į pagalbą laukiniams gyvūnams neabejotinai reikėtų skubėti tuomet, kai matote, jog gyvūnas yra įsipainiojęs, įstrigęs.  

"Bet kokiu atveju, radus sužalotą, jūsų manymu, į bėdą papuolusį gyvūną reikėtų pasitarti su specialistu, veterinarijos gydytoju", – teigė V. Gustaitis.

Nemažai sužalotų gandrų žmonės išgelbsti, išgydo, tačiau paukščiai visam laikui lieka priklausomi nuo žmogaus. Iš pradžių smagu, kad gandras nesitraukia nuo namų, prašo jį maitinti. Tačiau atėjus šaltajam sezonui ne viena sodyba ištuštėja, nes žiemai persikeliama į miestą. Kas tuomet pasirūpins gandru, kuris yra ne savarankiškas ir vienas pražūtų? 

V. Gustaitis skaičiavo, kad gandrų prieglaudoje Klaipėdoje žiemomis jų iš visos šalies priglaudžiama net iki penkių dešimčių.  

Daugiau informacijos, ką daryti radus paukštį, bei kontaktus, kur kreiptis pagalbos, rasite čia.