- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naktimis, esant giedram dangui, galima matyti meteorų lietų. Jau liepos pabaigoje prasidėjęs, šis reiškinys tęsis iki pat rugpjūčio pabaigos. Kur geriausia stebėti krintančius kosminius kūnus ir kaip tai daryti, LNK papasakojo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas doc. Kastytis Zubovas.
„Apskritai meteorų lietų per metus priskaičiuojama virš 100, tačiau geriausiai žinomi ir gausiausi yra keli, iš kurių vienas yra Perseidai, kurie matomi būtent rugpjūčio mėnesį“, – aiškino mokslininkas.
– Ar tada prasideda meteorų kritimas, ar rugpjūčio dangus tiesiog yra skaidresnis?
– Ir viena, ir kita. Tiesa sakant, tarp meteorų lietų dar vienas labai gausus ir formaliai gausesnis už Perseidų vyksta gruodžio–sausio mėnesį. Tačiau kas žiemą žiūrės į dangų naktimis labai ilgai? Meteorų kritimo intensyvumas toli gražu nėra vienodas per visus metus ir būtent įvardijamus meteorų lietus sukuria tarpplanetinių dulkių sankaupos, pro kurias pralekia Žemė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar būtinas teleskopas, kad pamatytum krintančius meteorus?
– Tikrai nebūtinas ir netgi naudos iš jo labai mažai, nes vienas iš esminių meteoro bruožų – kad tai labai trumpas reiškinys ir jis labai greitai juda dangumi. Teleskopu jo sekti būtų tiesiog neįmanoma.
– Patarkite, kur galima stebėti meteorų lietų? Ar reikėtų išvažiuoti į užmiestį, ar užlipti ant stogo? Kokiu laiku?
– Laikas – beveik visa para vienodas tuo atžvilgiu, kiek tų dulkelių į Žemę krenta, bet, žinoma, reikia kuo tamsesnio dangaus, kad tuos žybsnius pamatytume. Taigi, reikia stebėti naktį, o rugpjūtį naktys vis dar trumpos, tad reikėtų palaukti vidurnakčio ar vėliau. Nors, žinoma, pasitaiko, kad vos tik sutemsta pradedame matyti. Kuo mažiau šviesos taršos, tuo geriau. Vadinasi, už miesto – kuo toliau nuo bet kokių ryškių šviesos šaltinių. Niekada neapsiriksite, jei vyksite į Molėtų observatorijos apylinkes. Dėl observatorijos ten labai reguliuojamas apšvietimas ir nėra aplink jokių didelių miestų, jokios pramonės, net ir gatvės apšvietimas yra specialiai sureguliuotas, kad būtų kuo tamsiau. Tačiau bet kurioje kitoje vietoje, tiesiog atokesnėje nuo miesto, galima matyti.
– Kaip danguje atpažinti meteorą? Kaip jo nesumaišyti su krintančia žvaigžde?
– Krintančios žvaigždės ir yra meteorai, tai tiesiog poetiškas pavadinimas tam pačiam reiškiniui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...
-
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaitoje – nerimą keliančios išvados
Nauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje. ...
-
Lesyklėlių sezonas prasideda: ką verta žinoti?
Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai7
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...