Tačiau mūsų laidų klausytojas inžinierius, medžiotojas Vytautas Gaulia iš Suvalkijos pranešė įdomų faktą. Jis lapkričio 21 d. didelį pulką žąsų stebėjo Suvalkijos pakrašty, ten, kur Šelmenta įteka į Šešupę, – paukščiai skubėjo pietvakarių link. Atrodytų – įdomu, nes žąsys skrido gana vėlai...

Tačiau yra dar vienas įdomus faktas – kitą dieną daug kur jau pradėjo kristi snaigės, net visai įsisnigo. Įdomu, negi paukščiai žinojo, kas jų laukia? Šiaip jau iš šiaurės atskridusios žąsys mūsų ežeruose apsistoja ir laikosi apie du mėnesius. Kartais – dar ilgiau. O kaip yra šiemet? Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis patikino, kad ir Žuvinte laikosi apie 2 tūkst. žąsų. Vadinasi, jos dar neskuba.

Tačiau žinių turime ir daugiau. Štai iš Suvalkijos, Kazlų Rūdos, mums parašė Elena Rimkuvienė – ji nori pasigirti, kad prie girios esančius sodus šiemet vis dažniau lanko voverės. Jos striksi po egles, laksto stogais. Sodas gyvuoja jau seniai, jame buvę kiškiukų, surastų lizduose, ežių, žalčių, bet voverės apsilankė tik šiemet. Ponia Elena rašo, kad laukia senoviškos gilios žiemos, nes lesykla jau paruošta ir, svarbiausia, pasiruošta lesalų: vyšnių ir slyvų kauliukų, saulėgrąžų, moliūgų sėklų. Įprastiems lesyklos svečiams – zylėms, svilikams, geniams – maisto tikrai pakaks.

Lesyklą įrengti dabar tinkamiausias metas. Paukščiai jau regi labai trumpą dieną, jiems reikia palesti per keletą valandų. Kol kas lesalo gamtoje gausu, tačiau jūsų lesykla jiems turi būti ženklas, kad čia paukščiais bus kam rūpintis, kad jie suras maisto. Dabar tegul patiki jūsų gerumu ir pratinasi prie lesyklos, nes, ištikus sunkesnėms dienoms, jie iš karto to padaryti negalės.

Mes primename, kad lesalas paukščiams turi būti grynas, tam netinka nei sūdytos ar kepintos saulėgrąžos, nei maisto atliekos, tuo labiau su prieskoniais. Jau geriau jiems pasiūlyti paprasto batono trupinių su riebalais.

Beje, vokiečių gamtininkai visiems besiruošiantiems lesinti paukščius siūlo prisiminti penkių punktų taisykles.

Jei pradėjai, tai ir baiki: šis darbas negali nutrūkti, paukščių negalima palikti likimo valiai.

Lesink dar nesulaukęs žiemos – paukščiai turi žinoti, kur yra lesykla.

Svečias visada mielas, jam skiriama viskas, kas geriausia. Lesykla turi būti patogi paukščiams ir žmonėms.

Be to, ji turi būti saugi – jos lankytojų neturėtų iš pasalų užpulti vanagas ar katė.

Tik švari lesykla skiriama paukščiams – higiena lesykloje labai svarbi.

Jeigu jau prakalbome apie Vokietiją, pasižvalgykime po Bavariją. Vokiečių gamtininkai praneša apie neįprastai šiltą lapkritį. Čia dar nemiega ežiai, apsistoja ir į pietus neskrenda baltosios kielės, raudonuodegės, liepsnelės gieda lyg pavasarį, suokia juodieji strazdai. Bavarijoje paprastai būna nuožmios ir sniegingos žiemos, nes čia pat – Alpės. Įdomu, kaip bus šiemet?